Ką pasakytumėte sužinoję, kad kažkokia bendrovė renka, archyvuoja ir analizuoja visą jūsų „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtą informaciją, įskaitant asmenines nuotraukas, o po to pardavinėja ją jumis besidomintiems darbdaviams ar kitiems klientams?
Būtent tokią praktiką ką tik įteisino JAV federalinė telekomunikacijų komisija. Ji nutraukė dėl JAV bendrovės „Social Intelligence Corporation“ veiklos pradėtą tyrimą, faktiškai taip legalizuodama jos verslo praktiką, pranešė „Forbes.com“.
„Social Intelligence Corporation“ iš įvairių viešai prieinamų šaltinių internete renka informaciją apie privačius asmenis, o po to ją apdoroja ir pardavinėja potencialiems darbdaviams ar kitiems užsakovams. Norėdami sužinoti, kokius duomenis šiai įmonei pavyksta surinkti internete, „Forbes.com“ žurnalistai užsakė „Social Intelligence Corporation“ surinkti informaciją apie konkrečius asmenis ir vėliau ją išnagrinėjo.
Pirmoji jų padaryta išvada yra tokia: nors potencialūs darbdaviai ir patys internete pasiieško informacijos apie juos dominančius žmones, vis dėlto „Social Intelligence Corporation“ pastangos buvo kur kas vaisingesnės. Pavyzdžiui, jai pavyko aptikti, kad vienas asmuo palankiai vertina su rasizmu siejamą organizaciją (buvo paspaudęs „Like“ mygtuką „Facebook“ tinkle), o kitas internete „buvo nutvertas“ pardavinėjantis oksitociną ir marihuaną (apie tai jis buvo pasiskelbęs „Craiglist“ skelbimų svetainėje).
Pasak „Forbes“, iki šiol nebuvo visiškai aišku, ar tokia verslo praktika yra absoliučiai teisėta, tačiau visos abejonės išsklaidytos po dabartinio Federalinės telekomunikacijų komisijos sprendimo. Iš esmės ji leido privačioms bendrovėms rinkti, kaupti ir iki 7 metų laikyti savo archyvuose „Facebook“, „Twitter“ ir kituose socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse viešai skelbiamą informaciją, kurią galima pardavinėti privačiais asmenimis besidominčiais užsakovams.
Ši informacija gali būti pati įvairiausia: nuo tekstinių pranešimų iki nuotraukų ar įkeltų videofilmų. Surinktus duomenis galima laikyti ne ilgiau nei 7 metus, po to ši informacija turi būti ištrinta. Tai reiškia, kad prieš metus ar dvejus iš vartotojo pašalintos paskyros kokiame nors socialiniame tinkle surinkta informacija besidomintiems bus prieinama dar bent 5–6 metus, nors patys tinklo vartotojai galbūt jau seniai yra ją pamiršę.
„Forbes.com“ perspėja, kad „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų vartotojams reikia labai gerai apgalvoti, ką jie viešai apie save skelbia internete, nes net toks mažmožis, kaip „Like“ mygtuko paspaudimas ar patikusio straipsnio persiuntimas kitiems tam tikromis aplinkybėmis gali virsti karjeros planus griaunančiomis „socialinės žvalgybos“ analitikų išvadomis.
