Lietuvos elektros energijos biržoje 2011 m. kovo mėn., palyginus su vasariu, vidutinė elektros energijos kaina išaugo 2,7 proc. – iki 162,84 Lt už megavatvalandę (MWh). Didžiausios Baltijos šalyse energijos gamintojos „Eesti Energia“ dukterinės įmonės Lietuvoje „Enefit“ atstovų teigimu, spartesnį elektros energijos kainos augimą stabilizavo prasidėję pavasario potvyniai Latvijoje.
Dėl šaltų orų kovo mėnesio pradžioje bei itin žemo vandens lygio Skandinavijos hidroelektrinių vandens rezervuaruose, elektros energijos kainos mėnesio pradžioje dar augo. Tačiau kovo pabaigoje dėl temperatūros kilimo prasidėjęs atlydis lėmė, kad Latvijos hidroelektrinėse elektros gamyba išaugo. Tai amortizavo ir kiek sumažino iki tol kilusias kainas.
„Baltijos šalyse mėnesio pabaigoje didelę įtaką kainoms turėjo auganti gamyba Latvijos hidroelektrinėse. Jose dėl kylančios oro temperatūros ir tirpstančio sniego sukelto upių vandens lygio kilimo buvo pagaminta daugiau nei įprastai elektros energijos. Ši papildoma elektros pasiūla sumažino kainas Estijos ir Lietuvos rinkose, o jei oro sąlygos nesikeis ir vandens lygis nemažės, galima tikėtis, jog kainos mažėjimo tendencija išliks ir balandį“, – aiškino „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Balandį elektros energijos kainai įtaką gali daryti kovą sparčiai brangę taršos leidimai ir dėl neramumų Šiaurės Afrikoje išliekanti sąlyginai aukšta naftos kaina. Be to, Skandinavijos hidroelektrinių vandens saugyklose esančio vandens lygis išlieka žemiausias per pastaruosius trejus metus. Dėl šios priežasties kovą buvo iškilusi reali grėsmė, kad pietinėje Norvegijos dalyje nebus įmanoma užtikrinti stabilaus elektros energijos tiekimo. Nors mėnesio pabaigoje situacija vandens saugyklose ir gerėjo, tačiau vandens lygis išliko vidutiniškai 5–6 proc. žemesnis nei pernai.
Prognozuojant kainų pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje, numatoma, jog nuo 2012 m. elektros kaina Lietuvoje gali padidėti mažiausiai 0,3 procento. Kainų pokytis siejamas su Lietuvoje planuojamu rinkos reguliavimo ir priežiūros institucijų suvienijimu į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą.
Planuojamas vieningos institucijos sukūrimas neišvengiamai turės įtakos ir elektros kainoms. Taip atsitiks todėl, kad kuriant vieną reguliavimo instituciją planuojama keisti ir jos finansavimo tvarką – nuo 2012 m. naujos institucijos veiklą finansuos rinkos dalyviai. Energetikos sektoriaus įmonėms planuojama nustatyti 0,3 proc. metinių pajamų mokestį, kurį rinkos dalyviai ilgainiui įtrauks į kitų metų paslaugų ir prekių kainas“, – vertino „Enefit“ vadovas.
Vis dėlto, tai yra nežymus kainų pokytis lyginant su vasarį Latvijoje iki 50 proc. padidinta elektros energijos kaina reguliuojamoje rinkoje, kuri šiuo metu siekia apie 177,13 Lt už megavatvalandę (MWh). Toks sprendimas sulaukė neigiamo atgarsio bei paskatino Latvijos vartotojus ieškoti alternatyvaus elektros energijos tiekėjo. Net 75 Latvijos vartotojai kovo mėnesį sudarė elektros energijos pirkimo sutartis su „Enefit“.
Paieška archyve
