Telekomunikacijų bendrovė „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (NTT) kreipėsi į antstolį Dainių Šidlauską ir advokatų bendriją „NORDIA Baublys & Partners“ informuodama, kad neturi techninių galimybių įvykdyti vakarykštį antstolio įpareigojimą nedelsiant uždrausti visas galimas prieigas prie interneto portalų bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com, bet365.com portalų. NTT vertinimu, asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ teisininkų grasinimai išieškoti žalą iš antstolio įpareigojimo nevykdančių interneto tiekėjų yra tiesiog absurdiški.
„Nurodytų svetainių tarnybinės stotys (serveriai) veikia ne mūsų bendrovės elektroninių ryšių tinkle. Todėl neturime galimybių nutraukti šių svetainių prieigos prie interneto. O apriboti savo klientų galimybes prisijungti prie minėtų svetainių negalime – tam reiktų įsigyti specialią techninę ir programinę įrangą, kuri leistų identifikuoti perduodamos informacijos turinį ir nustatyti tam tikrus apribojimus. Kas mums kompensuotų už šios įrangos įsigijimą?“, – klausia NTT direktorius Vidas Pukėnas.
Pasak NTT vadovo, grasinimai išieškoti patirtą žalą dėl antstolio įpareigojimų nevykdymo dvelkia absurdu – atsakomybę už galimai nesąžiningas lažybų kontorų veiklas bandoma primesti ne nesąžininga veikla įtariamiems pažeidėjams, o interneto paslaugų tiekėjams.
„Juk mes neturime nei teisių, nei galimybių kontroliuoti elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio. Žengiant tokiu keliu netrukus galime sulaukti prekybos tinklų reikalavimo uždrausti prieigą prie elektroninių parduotuvių užsienyje, kurios galbūt nemoka mokesčių Lietuvoje“, – piktinosi V. Pukėnas.
Anot NTT vadovo, remiantis Elektroninių ryšių įstatymu interneto tiekėjas negali sekti abonentų prisijungimo prie vieno ar kito tinklalapio, blokuoti ar uždrausti prieigą prie informacinių resursų, saugomų kitų asmenų tarnybinėse stotyse – klientui teikiamos ne prieigos prie vienos ar kitos konkrečios interneto svetainės paslaugos, o prieigos prie visuotinio interneto tinklo paslaugos.
„Net jei ir būtų techninės galimybės, tokie mūsų žingsniai būtų kvalifikuojami kaip kišimasis į asmens privatų gyvenimą. Įdomu ir tai, jog nors interneto tiekėjai dar neapribojo prieigos prie lažybų svetainių, internete jau atsirado konkreti informacija, kaip būtų galima apeiti apribojimus, jeigu tokie būtų nustatyti. Kas bus tada, kai bus įsitikinta, jog ribojimai neefektyvūs? Įpareigojimas filtruoti ar cenzūruoti duomenis, perduodamus tarp kliento ir trečiųjų asmenų įrangos, nevertinant viso to neefektyvumo, galbūt ir būdingas tokiose šalyse kaip Kinija ar Šiaurės Korėja, tačiau ES valstybėse tai tikrai nepriimtina“, – pažymėjo V. Pukėnas.
