Investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus yra ir viena iš esminių Europos ekonomikos atkūrimo plano dalių – iš Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo plačiajuosčio ryšio internetui plėtoti kaimo vietovėse Komisija skyrė 1,02 mlrd. EUR. Vadovaudamosi gairėmis valdžios institucijos galės šias ir kitas lėšas investuoti sąžiningai bei veiksmingai ir taip prisidėti prie ekonomikos atkūrimo trumpuoju laikotarpiu ir ilgalaikio Europos konkurencingumo.
Už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Neelie Kroes teigė: „Valstybėms narėms ir valdžios institucijoms šios gairės – išsami ir skaidri priemonė užtikrinti, kad planuodamos teikti valstybės finansavimą plačiajuosčiam ryšiui diegti nepažeistų ES valstybės pagalbos taisyklių. Taigi gairėmis bus skatinamas plataus masto sparčiojo ir labai spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas – dėl to padidės Europos konkurencingumas ir Europoje bus lengviau kurti žinių visuomenę“.
Visų pirma gairėse išaiškinama, kaip valstybės lėšas galima nukreipti į bazinio plačiajuosčio ryšio tinklų ir naujos kartos prieigos (NKP) tinklų diegimą srityse, į kurias privatūs operatoriai neinvestuoja. Gairėse pabrėžiamas skirtumas tarp konkurencingų („juodųjų“) sričių, kurioms valstybės pagalba nereikalinga, ir nepelningų ar nepakankamai aptarnaujamų („baltųjų“ ir „pilkųjų“) sričių, kuriose valstybės pagalba galėtų būti pateisinama, jeigu patenkinamos tam tikros sąlygos. Šis skirtumas taip pat pritaikytas NKP tinklams (jie dar tik pradedami diegti) – reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų ne tik į esamas NKP infrastruktūras, bet ir į konkrečius telekomunikacijų operatorių investicijų planus artimiausiu metu diegti tokius tinklus. Kad būtų didinama konkurencija ir nebūtų išstumiamos privačios investicijos, gairėse nustatyta itin svarbių apsaugos priemonių (pavyzdžiui, išsamus kartografavimas, atviri konkursai, įpareigojimas dėl atviros prieigos, technologinis neutralumas ir lėšų susigrąžinimo mechanizmas).
Nors investuoti į sparčiojo ir labai spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus pirmiausia turėtų privatūs operatoriai, valstybės pagalba gali būti itin svarbi siekiant didinti plačiajuosčio ryšio aprėptį srityse, į kurias rinkos operatoriai neplanuoja investuoti. Pagrindinis Plačiajuosčio ryšio gairių tikslas – paskatinti spartų plataus masto plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą, bet taip, kad visiškai liberalizuotame sektoriuje nebūtų iškreipta rinkos dinamika ir konkurencija.
Gairėmis taip pat užtikrinama, kad privatiems operatoriams teikiama valstybės pagalba būtų didinama konkurencija – turi būti reikalaujama, kad pagalbos gavėjas įrodytų, kad trečiųjų šalių operatoriams suteikta atvira prieiga prie valstybės lėšomis finansuojamo tinklo. Dokumentas priimtas po viešų konsultacijų, kurių metu pastabas teikė valstybės narės, vietos operatoriai, alternatyvūs operatoriai, interneto paslaugų teikėjai ir pilietinės visuomenės organizacijos.
