„Valstybės institucijos turi realių galimybių efektyviau panaudoti investicijoms skiriamas lėšas, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama valstybinį auditą dėl valstybės investicijų programos lėšų naudojimo. – Pirmiausia būtina griežtinti investicinių projektų atranką, kad lėšos būtų skiriamos projektams, kurie gali duoti didžiausios ekonominės naudos ir gausinti valstybės turtą.“ Kasmet Valstybės investicijų programai (toliau – VIP) skiriama apie 16 proc. valstybės biudžeto lėšų. Šiemet programoje numatyti 3,5 mlrd. Lt buvo paskirstyti 779 projektams.
Valstybinių auditorių nuomone, VIP sudarymo procesas neužtikrina, kad būtų finansuojami tik atitinkantys prioritetus, kokybiškai parengti ir ekonominės ar socialinės naudos duosiantys investicijų projektai. Investicijų projektus institucijose skirtingais metodais vertina skirtingos sudėties komisijos. Ne visais atvejais nustatomi investicijų projektų atrankos vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. Dėl šių priežasčių į Valstybės investicijų programą patenka ir abejotinos reikšmės projektai. Be to, apie 10 proc. VIP lėšų skiriama seniems baldams ir organizacinei technikai pakeisti, kurių, auditorių nuomone, nereikėtų priskirti valstybės kapitalo investicijoms.
Ypatingą dėmesį auditoriai skyrė informacinės visuomenės plėtros investicijų projektams, kuriuos vertinti pavesta Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Vyriausybės. Audito ataskaitoje pažymima, kad šių projektų vertinimas yra subjektyvus, nes nenustatytos vertinimo kriterijų reikšmės ir neapibrėžta, kiek jos turi įtakos projektą priskiriant tam tikram prioritetui. Be to, tokiuose projektuose neretai daromi reikšmingi asignavimų dydžių ir darbų apimčių pakeitimai, tačiau jie nederinami su Informacinės visuomenės plėtros komitetu, todėl pirminis investicijų projekto derinimas netenka prasmės. Be to, auditorių nuomone, informacinės visuomenės plėtros investicijų projektams finansuoti galima dažniau naudotis ne valstybės biudžeto, bet Europos Sąjungos fondų lėšomis. Tai patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos, Archyvų departamento ir kiti pavyzdžiai, kurie savo projektams lėšų prašė iš valstybės biudžeto, tačiau dabar sieks gauti ES struktūrinių fondų lėšų.
Audito ataskaitoje pažymima, kad biudžetinėse įstaigose įsigali ir pažangi praktika nagrinėti investicijų projektų įgyvendinimo ir finansavimo alternatyvas. Pavyzdžiui, tokį darbą atliko Generalinė prokuratūra, rengdama 22 mln. Lt vertės investicijų projektą – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pastato rekonstravimą. Auditoriai pabrėžė, kad alternatyvų paieška leidžia priimti optimalų investavimo sprendimą.
Valstybės kontrolė Vyriausybei, Finansų ministerijai ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui pateikė konkrečias Valstybės investicijų programos sudarymo tobulinimo rekomendacijas ir rekomendacijų įgyvendinimo planą.
Paieška archyve
