Ketvirtadienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje, kurioje nagrinėjamos tarpvalstybinės e. prekybos problemos, teigiama, kad ES vartotojų, norinčių internetu įsigyti prekių iš kitos valstybės narės, užsakymus dažnai atsisakoma vykdyti.
Komisijos užsakymu atliktas išsamus nepriklausomas tyrimas – visos ES vartotojai mėgino iš kitos valstybės narės prekiautojų įsigyti prekių iš 100 populiariausių sąrašo, pvz., fotoaparatų, kompaktinių plokštelių, knygų ar drabužių. Iš viso atlikta 11 000 bandomųjų užsakymų.
Anot ataskaitos, 60 proc. tarpvalstybinių užsakymų neįvykdyta, nes prekiautojai atsisakė siųsti prekes į užsakovo šalį arba negalėjo pasiūlyti tinkamų tarpvalstybinio mokėjimo priemonių.
Mažiausiai galimybių pirkti prekes iš kitos šalies turi Latvijos, Belgijos, Rumunijos ir Bulgarijos vartotojai. Lietuva pagal šį rodiklį yra 19 vietoje tarp 27 tyrime dalyvavusių valstybių.
Daugiau kaip 40 proc. ieškotų prekių kitose šalyse buvo bent 10 proc. pigesnės nei Lietuvoje. Pagal šį rodiklį Lietuva įsitaisė ES viduryje. Daugiausiai kainos atžvilgiu laimi Britanijos pirkėjai. Čia tik daugiau nei 10 proc. prekių buvo bent dešimtadaliu brangesnės nei kitur.
Britai ir danai gali pasigirti didžiausia vietinių prekių pasiūla. Tuo tarpu Kipre, Maltoje, Liuksemburge, Lietuvoje ir Latvijoje didžiosios dalies prekių, kurių ieškojo tyrime dalyvavę tyrėjai, nepavyko rasti.
Nors nuo 2006 m. iki 2008 m. visų internetu pirkusių ES vartotojų dalis padidėjo nuo 27 proc. iki 33 proc., iš kitos valstybės pirkusių vartotojų dalis beveik nepakito – padidėjo nuo 6 proc. iki 7 proc. Šiuo metu tik 21 proc. prekiautojų siūlo savo prekes kitų valstybių vartotojams.
