Pirmaujanti Baltijos šalių informacijos technologijų (IT) sprendimų ir paslaugų įmonė „MicroLink“ baigė 2004/2005 finansinius metus (nuo liepos iki birželio) pasiekusi neaudituotą konsoliduotą 122,6 mln. Lt (35,5 mln. EUR) apyvartą. Grupė uždirbo 9,3 mln. Lt (2,7 mln. EUR) ikimokestinio pelno (EBITDA) bei 4,5 mln. Lt (1,3 mln. EUR) grynojo pelno. „MicroLink“ paskelbs galutinius finansinius rezultatus pasibaigus auditui šį rudenį.
Šių finansinių metų rezultatai nėra tiesiogiai lygintini su ankstesnių finansinių metų rodikliais, nes į 2004/2005 metų „MicroLink“ grupės rezultatus nebebuvo įtraukti parduotų įmonių – „SAF Technika“ ir „Delfi“ - rezultatai.
„Mūsų finansiniai rezultatai rodo, kad vis daugiau įmonių savo kasdienes IT operacijas, tokias kaip personalinių kompiuterių priežiūra, serverių ir duomenų bazių administravimas patiki išorės kompanijoms - pilno serviso tiekėjoms, kaip „MicroLink““, - sakė Janis Bergas (Janis Bergs), „MicroLink“ grupės vadovas. „Kita pastebima tendencija, jog klientai daugiau investuoja į verslo programinę įrangą - įmonės resursų planavimo, finansų valdymo, verslo analizės ir dokumentų valdymo sistemas ar specialiai klientui sukurtą programinę įrangą padedančią įmonės pagrindinėje veikloje.“
Didžiausias metinis pajamų augimas (13% arba 3,2 mln. Lt lyginant su 2003/04 rodikliais) buvo užfiksuotas tinklo sprendimų srityje, sistemų priežiūros ir valdymo verslo šaka augo 9% (2 mln. Lt), o verslo valdymo sistemų sritis per metus išaugo 7% (1,3 mln. Lt).
Tinklo sprendimų verslo pajamos augo daugiausiai dėl tris Baltijos šalis apimančių projektų gausos. Tai rodo, jog „MicroLink“ yra vis labiau žinomas kaip patikimas verslo partneris duomenų perdavimo srityje, vienintelis aktyviai veikiantis ir teikiantis paslaugas visose trijose Baltijos šalyse. Žmonės, žinios, sandėriai su infrastruktūros savininkais bei puiki reputacija integracijos srityje sąlygoja žymų „MicroLink“ pranašumą rinkoje.
Sistemų priežiūros ir valdymo padalinys pasiekė puikių rezultatų gavęs daug reikšmingų užsakymų IT išteklių perkėlimo bei kompiuterių priežiūros srityse. Tam puikias sąlygas sudarė augantis rinkos poreikis kompleksinėms integruotoms IT paslaugoms, suteikiančioms didelę pridėtinę vertę, bei Baltijos šalių regiono ekonominė plėtra.
Verslo valdymo sistemų padalinio augimas buvo nulemtas „MicroLink“ strategijos siūlyti tokias IT sistemas, kurios palaikytų pagrindinius klientų verslo procesus, pritaikytus specifiniams pramonės šakų poreikiams.
Gegužę Baltijos šalių telekomai – „Elion“, „Lattelekom“ ir „Lietuvos telekomas“ - pasirašė susitarimą įsigyti „MicroLink“ grupę. „Rezultatais esu patenkintas. Jie parodė, kad mūsų strategija buvo teisinga, - sakė Jarmo Rautenenas (Jarmo Rautiainen), „MicroLink“ Tarybos pirmininkas. - Dabartinis sandoris su telekomunikacijų kompanijomis dėl savo dydžio ir sudėtingumo gali būti laikomas istoriniu Pabaltijo informacinių technologijų ir telekomunikacijų rinkoje. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų rinkos konsolidacija reiškia plėtrą visai šakai, o „MicroLink“ grupei - padidėsiantį konkurencingumą tarptautinėje rinkoje“. Per fiskalinius metus daugiausia „MicroLink“ grupės pajamų - 55% - buvo gauta Latvijoje, Estijos grupės įmonių pajamos sudarė 28%, Lietuvos - 17%.
Liepą „MicroLink“ grupėje dirbo 567 žmonės, iš jų 286 dirbo Latvijoje (pernai 268), 172 - Estijoje (pernai 173) ir 109 Lietuvoje (pernai 94).
Galutinius finansinius rezultatus „MicroLink“ praneš rudenį, kai savo išvadas pateiks auditoriai.
Pirmaujanti Pabaltijo IT paslaugų grupė „MicroLink“ teikia savo klientams IT išteklių perkėlimo, infrastruktūros ir sistemų vystymo paslaugas. „MicroLink“ veikla Baltijos šalyse apima IT sistemų integravimą, programinės įrangos vystymą, IT mokymus, duomenų perdavimą, duomenų centrų, sistemų valdymą ir asmeninių kompiuterių priežiūros paslaugas.
Baltijos šalyse IT paslaugas teikia grupei priklausančios įmonės: „MicroLink Eesti“ Estijoje, „MicroLink Latvia“, „FMS“ ir „Baltijas Datoru Akademija“ Latvijoje, „MicroLink Lietuva“, „Fortek IT“ ir „Baltijos kompiuterių akademija“ Lietuvoje.
Paieška archyve
