Praėjusių metų pabaigoje į fiksuotojo telefono ryšio rinką įžengusi UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (NTT) bei jos grupei priklausančios 12 kabelinės televizijos bendrovių iki šių metų pabaigos į balso telefonijos plėtrą ketina investuoti 1,5 mln. litų. Investicijos bus skirtos interneto ir fiksuotojo ryšio technologijų diegimui, marketingo sprendimams bei darbuotojų skaičiaus didinimui. Šiuo metu NTT fiksuotasis ryšys teikiamas 16 Lietuvos miestų. Iki 2005 metų pabaigos NTT grupė tikisi suvienyti ne mažiau kaip 15 kabelinės TV bendrovių bei išsiplėsti iki 20 šalies miestų.
„Mūsų tikslas – per artimiausius 3 metus tapti ne tik pirmaujančiu alternatyviu fiksuotojo ryšio teikėju, bet ir rimtai konkuruoti su dominuojančiu šios rinkos operatoriumi“, – tvirtino NTT direktorius Vidas Pukėnas.
Pasak jo, tokie planai grindžiami keliomis NTT paslaugų savybėmis, kurios išskiria bendrovę iš kitų konkurentų rinkoje. Pirmiausia, didelis NTT partnerių (kabelinės TV bendrovių) skaičius užtikrina paslaugų prieinamumą daugelyje Lietuvos miestų. NTT grupės įmonių interneto vartotojų skaičius per 2 metus išaugo 4 kartus ir viršija 40 tūkstančių. Anot V.Pukėno, didelė dalis jų – potencialūs fiksuoto ryšio paslaugų klientai.
Antra, NTT teikia visą fiksuotojo ryšio paslaugų spektrą, apimantį skambučius į vietinį tinklą, į kitus fiksuotojo ryšio tinklus, į mobiliojo ryšio tinklus, taip pat tarptautinius skambučius. „Be to, NTT fiksuotojo ryšio tarifai, ypač skambinant į kitus Lietuvos miestus, į mobiliojo ryšio tinklus, į užsienio šalis, yra gerokai palankesni nei dominuojančio operatoriaus, o skambučiai NTT tinkle apskritai yra nemokami“, – pabrėžė V.Pukėnas.
Pasak NTT vadovo, fiksuotojo ryšio telefonija Lietuvoje turi nemažą augimo potencialą.
„Visose ES šalyse fiksuotojo ryšio pajamos sudaro apie trečdalį telekomunikacijų pajamų, tuo tarpu Lietuvoje – tik 22 procentus. Be to, pas mus fiksuotojo ryšio skvarba tesiekia 24 proc. ir yra net 2 kartus mažesnė nei Vakarų Europos šalyse. Tai rodo, kad siūlant vakarietiškos kokybės balso telefonijos paslaugas už priimtiną kainą, šios rinkos plėtrai Lietuvoje yra dar pakankamai erdvės“ , – įsitikinęs NTT vadovas.
V.Pukėno teigimu, būtent alternatyvūs fiksuotojo ryšio operatoriai bus didžiausias rinkos plėtros katalizatorius artimiausiais metais: „Nors 1999-2003 metais fiksuotojo ryšio skvarba Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, bet jau 2 metus vartotojų skaičius nemažėja. Artimiausiais metais dėl aktyvios alternatyvių operatorių veiklos šio ryšio skvarba turėtų pradėti kilti į viršų. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2004 metais bendros fiksuotojo ryšio paslaugų teikėjų pajamos sumažėjo 10,2 proc., tačiau alternatyvių operatorių – išaugo 47,1 procento“.
NTT savo veiklos pradžioje neskelbia fiksuotojo ryšio abonentų skaičiaus. Pirmuosius balso telefonijos veiklos rezultatus ketinama paskelbti 2006 metais. NTT grupei priklausančios kabelinės TV bendrovės pernai iš interneto paslaugų gavo 7,2 mln. litų pajamų – 57 proc. daugiau nei 2003 metais (4,5 mln. litų).
NTT fiksuotojo ryšio paslaugoms naudojamos sujungtos kompiuterių ir telefonijos technologijos: balso komunikacija iki skambučių valdymo centro vykdoma internetu, o vėliau – įprastinėmis komutuojamomis telefono linijomis.
Paieška archyve
