Skaitmeninės technologijos jau tapo ne tik esmine mūsų visų kasdienybės, bet ir ekonomikos dalimi. Pastarųjų metų patirtys, įskaitant pandemiją ir geopolitinius sukrėtimus, tik dar labiau išryškino, kaip svarbu Europai turėti savus skaitmeninius pajėgumus ir nebūti priklausomai nuo išorinių sprendimų. Tokiems iššūkiams spręsti sukurta „Skaitmeninės Europos programa“, orientuota į ilgalaikį Europos ekonomikos, viešojo sektoriaus ir visuomenės skaitmeninį stiprinimą. Lietuvoje šios programos koordinatorė ir nacionalinis kontaktinis taškas – Inovacijų agentūra.
„Skaitmeninės Europos programa“ siekiama, kad Europa turėtų realius, patikimai veikiančius skaitmeninius pajėgumus. Ji investuoja į bendras infrastruktūras, technologinius gebėjimus ir ekosistemas, kuriančias ilgalaikę vertę visos Europos mastu“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.
2021–2027 metų „Skaitmeninės Europos programos“ biudžetas siekia virš 8 mlrd. eurų. Finansavimas skiriamas strategiškai svarbioms kryptims: superkompiuterijai, dirbtiniam intelektui, debesijai ir duomenims, kibernetiniam saugumui, pažangiems skaitmeniniams įgūdžiams bei skaitmeninių technologijų diegimui ir puslaidininkiams. Toks finansavimo mastas sudaro galimybes įgyvendinti didelės apimties tarptautinius projektus.
Anot M. Survilo, projektų biudžetai dažniausiai prasideda nuo 1 mln. eurų, o Europos Komisijos finansavimas dažniausiai sudaro apie 50 proc. viso projekto vertės. Likusi dalis dengiama pačių projekto dalyvių lėšomis.
Kaip programoje dalyvauja Lietuva?
Lietuvos įmonės ir organizacijos jau ne pirmus metus aktyviai dalyvauja „Skaitmeninės Europos programoje“. Projektus vykdo 67 unikalūs Lietuvos partneriai. Šiuo metu yra įgyvendinami 53 projektai: 15 skaitmeninių pajėgumų didinimo projektų, 12 kibernetinio saugumo, 10 skaitmeninių įgūdžių projektų, 6 debesijos, duomenų ir DI projektai, 2 puslaidinininkių projektai ir 1 superkompiuterijos projektas.
Bendras Lietuvos organizacijų įgyvendinamų projektų biudžetas jau siekia apie 52 mln. eurų, o Europos Komisijos indėlis sudaro 26, 6 mln. eurų. Vis dėlto, anot M. Survilo, šalies organizacijos galėtų būti dar aktyvesnės.
„Lietuva pagal šią programą yra pateikusi apie 240 paraiškų. Iš tų paraiškų, kurios parengiamos tinkamai, apie 59 proc. yra tapusios sėkmingais projektais. Tai rodo, kad tinkamas pasirengimas ir supratimas, ko tiksliai ieško Europos Komisija, daro labai didelę įtaką galutiniam rezultatui“, – pabrėžia M. Survilas.
Jis primena, kad Inovacijų agentūra konsultuoja tiek viešojo sektoriaus įmones, tiek privačius verslus nuo tinkamo finansavimo kvietimo pasirinkimo, partnerių paieškos iki sėkmingos paraiškos pateikimo. Tad M. Survilas kviečia nepabijoti procesų, o atsiradus neaiškumams – kreiptis konsultacijų, nes programa siūlo dideles tarptautines galimybes, kurios pravers ne tik pavieniams verslams, bet ir visos šalies mastu.
Nuo ko pradėti norintiems gauti finansavimą
Norint dalyvauti „Skaitmeninės Europos programoje“, pirmasis žingsnis – peržvelgti kvietimų sąrašą. Visi programos kvietimai yra suplanuoti iki 2027 metų, todėl organizacijos gali iš anksto matyti finansuojamas sritis ir įsivertinti, ar kuri nors jų atitinka planuojamą veiklą. Jei kvietimas atrodo aktualus, anot M. Survilo, verta su juo pradėti dirbti nedelsiant, nes pasirengimas tokio masto projektams užtrunka. Numatoma, kad jau šių metų balandžio mėnesį Europos komisija paskelbs naujus kvietimus.
„Svarbu teisingai įsivertinti ir pačios programos pobūdį. Organizacijos ją neretai supainioja su vietinėmis finansavimo priemonėmis, nors iš tiesų ji skirta spręsti Europos lygmens problemas ir yra tinkama tik tais atvejais, kai siekiama tarptautinės veiklos. Ji nėra orientuota vien į organizacijų vidaus procesų optimizavimą, – akcentuoja M. Survilas.
Kitas žingsnis – partnerių paieška. Daugeliu atvejų būtina tarptautinė partnerystė, kai konsorciumą sudaro bent 3 organizacijos iš 3 skirtingų šalių. Partnerių galima ieškoti peržiūrint jau įgyvendinamų projektų sąrašus ir tiesiogiai kreipiantis į jų dalyvius, taip pat naudojantis „be2match“ platforma, nacionalinių kontaktinių asmenų (NCP) tinklu ar „Funding and Tenders“ portalu.
„Inovacijų agentūra taip pat organizuoja informacinius renginius ir praktinius mokymus, skirtus paraiškų rengimo gebėjimams ugdyti – vien 2025 metais surengti keturi praktiniai užsiėmimai, kurių metu apmokyta apie 200 ekspertų“, – reziumuoja M. Survilas.
Jei procesas atrodo painus, verslai ir organizacijos gali kreiptis pagalbos į Inovacijų agentūrą.
