Dėl maždaug 27 proc. sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos bendra nacionalinė elektros generacija praėjusią savaitę mažėjo, didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje pakilo 22 proc., panašiai kaip ir kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje. Šalyje pasigaminome apie 75 proc. visos suvartotos elektros energijos.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 22 proc. – nuo 98,2 Eur/MWh iki 120,3 Eur/MWh.
Kovo 4–5 dienomis šalyje pagamintos elektros energijos kiekis viršijo vartojimą, todėl perteklinė elektra eksportuota į Švediją ir Lenkiją, bet palyginti su ankstesne savaite bendra nacionalinė elektros gamyba buvo mažesnė. Tai tapo vienu iš veiksnių, lėmusių kainų augimą.
Elektros kainų pokyčius taip pat lemia situacija visame regione – Skandinavijoje vis dar jaučiamas hidroenergijos išteklių deficitas. Be to, Švedijoje šiuo metu neveikia dvi branduolinės elektrinės – Forsmark 3 ir Oskarshamn 3, todėl regione yra mažesnė elektros pasiūla, daranti spaudimą kainoms. Papildomą spaudimą kainoms daro ir pabrangusios gamtinės dujos, kurios tampa ypač svarbios tais laikotarpiais, kai atsinaujinančių energijos išteklių generacija yra mažesnė.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 55,4 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 75,4 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 90–130 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 39–70 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Kovo 2–8 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 20 proc. – nuo 100,1 Eur/MWh iki 120,3 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje didėjo 34 proc. – nuo 79,9 Eur/MWh iki 107,4 Eur/MWh, Vokietijoje – 51 proc. – nuo 74,9 Eur/MWh iki 113,5 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos didėjo 22 proc. – nuo 90,4 Eur/MWh iki 110,6 Eur/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kainos mažėjo 4 proc. – nuo 99,5 Eur/MWh iki 96,0 Eur/MWh, o Suomijoje mažėjo 58 proc. – nuo 88,3 Eur/MWh iki 36,9 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje kovo 2–8 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 14,9 proc. – iki 235,9 GWh (buvo 277,2 GWh). Bet vartojimas šiemet vis dar 5,5 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (223,5 GWh).
Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (207,8 GWh), sumažėjo 15,0 proc. ir siekė 176,7 GWh. Šalyje pasigaminta apie 75 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę taip pat 75 procentai.
Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (196,0 GWh), šiemet elektros gamyba yra 9,9 proc. mažesnė, pernai buvo pagaminta apie 88 proc. tuo metu suvartotos elektros.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 95,3 GWh, apie 27,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 131,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 124,7 GWh, arba 30,8 proc. daugiau nei šiemet.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 17,6 GWh elektros energijos, 48,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 34,1 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 22,8 GWh elektros energijos, arba 29,8 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 29,6 GWh elektros – tai 66,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 17,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 29,0 proc. mažiau elektros energijos – 21,0 GWh.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 20,3 GWh – tai 95,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 10,3 GWh, bei 30,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,5 GWh.
Ekspertų teigimu, baterijų pajėgumai Baltijos šalyse iki 2030 m. gali išaugti iki 3,5 GW, nors šiuo metu jie siekia tik kelis šimtus megavatų. Investicijas skatina didėjantis elektros rinkos nepastovumas ir pokyčiai balansavimo bei pagalbinių paslaugų rinkose po Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos. Didesni elektros kainų skirtumai, ypač Lietuvoje, stiprina baterijų projektų ekonominį pagrįstumą. Ankstyvieji projektai gali generuoti apie 13–16 proc. metinę grąžą, tačiau vėliau, rinkai prisisotinus, ji gali sumažėti iki 9–11 procentų. Šiuo metu didžioji dalis baterijų pajamų gaunama iš pagalbinių paslaugų, ypač mFRR rezervų, tačiau ateityje vis daugiau pajamų turėtų būti gaunama iš prekybos energija skirtingose elektros rinkose.
