„Vilnius Tech“ Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) Aerokosmoso inžinerijos studijų programos alumnės Paulinos Draugelytės svajonės apie kosmosą prasidėjo nuo mažų žingsnių – įkvepiančio dėstytojo, sėkmingai įgyvendinto projekto ir netikėtai pastebėtos galimybės. Jos atkaklumas, smalsumas ir nuoseklus domėjimasis kosmoso technologijomis atvėrė duris į vieną prestižiškiausių pasaulio mokslo centrų – Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją (National Aeronautics and Space Administration, NASA).
Paulina Draugelytė
Ši merginos kelionė – nuo pirmųjų studijų metų iki darbo Junginėse Amerikos Valstijose (JAV) „Ames“ tyrimų centre – atskleidžia technologinių žinių svarbą ir tai, kad žmogų tobulėti skatina jo aplinka, palaikymas ir noras siekti daugiau.
P. Draugelytė pasakoja, kad apie galimybę stažuotis NASA sužinojo tuomet, kai Lietuvos mokslo taryba savo tinklalapyje paskelbė konkursą dėl tarptautinių 2025 m. pavasario ir vasaros stažuočių JAV.
„Dar studijuojant Mikropalydovų inžinerijos dalyką pirmame kurse, Lietuvos kosmoso technologijų pionierius, Aeronautikos inžinerijos katedros doc. dr. Laurynas Mačiulis tapo įkvepiančia asmenybe. Tad AGAI prodekanui Laurynui Šišovui paskelbus apie Europos Kosmoso agentūros (ESA) akademijos palydovinio ryšio sistemų mokymo kursus, aš nė akimirkos nesudvejojau ir, šių žmonių palaikoma, aplikavau.
Sėkmingai baigusi mokymus, sudalyvavau ir ESA organizuojamoje Mikropalydovų inžinerijos vasaros mokykloje, kurioje mano susidomėjimas kosmoso tyrinėjimais tik išaugo. Tuomet viena tokia patirtis po kitos privedė prie NASA paraiškos pateikimo. Kai sužinojau, kad buvau priimta į stažuotę NASA, tuo patikėti negalėjau tol, kol neatsisėdau į lėktuvą“, – prisimena „Vilnius Tech“ alumnė.
Mergina pasakoja, kad stažuodamasi JAV, dirbo NASA „Ames“ tyrimų centre, Aviacijos operacijų valdymo skyriuje (angl. Aviation Operations Management Division). Šis padalinys yra atsakingas už aviacijos operacijų analizę, planavimą ir saugos optimizavimą kuriant pažangius oro eismo valdymo (ATM) sprendimus. Pagrindiniai tyrimai apima nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAS) integraciją į nacionalinę oro erdvę (NAS), pilotuojamų ir autonominių skrydžių saugos gerinimą bei realiojo laiko sprendimų palaikymą. Dalis veiklų vykdoma NASA priklausančiame „Moffett Federal Airfield“ aerodrome.
„Pagrindinė mano užduotis buvo prisidėti prie NASA infrastruktūros transformavimo į modernias nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAS) tyrimų ir skrydžių mokymo bazes. Dirbau glaudžiai bendradarbiaudama su NASA specialistais – mokslininkais, inžinieriais, pilotais ir projektų vadovais. Kartu kūrėme standartizuotas operacijų procedūras (angl. Standard Operating Procedures), naujas sistemas, sistemų integravimo procesus bei skrydžių pasirengimo ir vykdymo reikalavimus. Taip pat prisidėjau prie mokslinių misijų planavimo, dalyvavau operacijose stebėdama visą projektų ciklą – nuo pradinės idėjos iki realios misijos įgyvendinimo. Šios iniciatyvos apėmė tokias programas kaip „Smart Mobility“, „FireSense“, ACERO, UTM, ATM-X, PAAV ir kitas“, – apie stažuotę pasakoja „Vilnius Tech“ alumnė.
P. Draugelytė taip pat atkreipia dėmesį, kad atlikdama stažuotę NASA įgijo praktinės projektų valdymo ir sprendimų priėmimo patirties, patobulino inžinerinius įgūdžius analizuodama duomenis, gautus bepiločių orlaivių ir roverių naudingųjų krovinių testavimo metu. Svarbu paminėti ir tai, kad NASA nuolat organizuoja mokslines paskaitas ir ekskursijas – tai leido gilinti žinias pažangiausių aeronautikos ir kosmoso technologijų srityse.
„Didžiausi iššūkiai kilo sprendžiant situacijas, kuriose buvo per daug kintamųjų, kad būtų galima aiškiai nustatyti optimalų sprendimą. Tokiais atvejais taikėme eksperimentinį metodą – nuosekliai testavome galimus variantus ir vertinome jų veiksmingumą“, – apie iššūkius kalba mergina.
„Vilnius Tech“ alumnė studentams, norintiems dalyvauti prestižinėse stažuotėse, tokiose kaip NASA, pataria būti aktyviems ir drąsiai siekti tarptautinių patirčių. Šiandieniame pasaulyje yra daugybė galimybių, kuriomis verta pasinaudoti. Svarbiausia jas pastebėti ir nuolat tobulėti.
Šiuo metu kartu su kolegomis iš Milano politechnikos universiteto (Politecnico di Milano) P. Draugelytė kuria startuolį kosmoso sektoriuje. Ji atsakinga už technologinę viziją ir strategiją – prižiūri produkto vystymą, sistemų architektūrą, technologinių sprendimų pasirinkimą bei integraciją, užtikrina, kad technologiniai tikslai atitiktų verslo strategiją, prisideda prie investicinių ir partnerystės sprendimų priėmimo.
