Sparčiai tobulėjant technologijoms ir keičiantis geopolitinei situacijai, pasaulinė dronų rinka auga itin greitai. „2022 m. jos vertė siekė 28 mlrd. eurų, o iki 2030 m. prognozuojama, kad išaugs net iki 541 mlrd. eurų – tai reiškia apie 38,6 proc. augimą kasmet. Be to, per tą laiką visame pasaulyje, įskaitant ir Europos Sąjungos (ES) šalis, ši sritis sukurs apie 145 000 naujų darbo vietų. Dronų valdymo ir konstravimo specialistų trūkumas jau akivaizdus ir Lietuvoje“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) transporto inžinerijos katedros docentas dr. Aurelijus Pitrėnas.
„Esame gavę ne vieną oficialų raštą iš Lietuvos Šaulių sąjungos, įvairių asociacijų ir verslo partnerių, kuriuose išreiškiamas poreikis rengti dronų inžinerijos specialistus. Šią tendenciją patvirtina ir Europos Komisijos prognozė – joje nurodoma, kad iki 2030 m. ES sparčiai augsianti dronų paslaugų rinka pasieks net 14,5 mlrd. eurų vertę“, – priduria VIKO transporto inžinerijos katedros lektorius Tadas Vipartas.
Dronų technologijų pritaikymo galimybės sparčiai plečiasi, todėl jų valdymo ir konstravimo specialistų reikia įvairiuose sektoriuose.
„Šie įrenginiai vis labiau integruojami į įvairias gyvenimo sritis: žemės ūkį (pasėlių stebėjimas, purškimas, tręšimas), logistiką (siuntų pristatymas, krovinių gabenimas), statybą (medžiagų transportavimas, konstrukcijų montavimas), aplinkosaugą (miškų stebėjimas, oro taršos matavimas), jūrų tyrimus (vandenyno dugno kartografavimas), gelbėjimo operacijas (paieška nelaimės zonose, gaisrų gesinimas), gynybą (žvalgyba, stebėjimas, taikinių nustatymas, jų neutralizavimas)“, – dronų naudojimo sritis ir jose trūkstamų specialistų vietas vardija T. Vipartas.
Ypač svarbūs šalies gynybai
Krašto apsaugos srityje dronai tapo itin reikšmingi dėl pastarųjų metų geopolitinių įvykių – šie įrenginiai pasitelkiami nuo žvalgybos iki taikinių naikinimo veiksmų. Ekspertai teigia, kad šiuo metu tai yra viena efektyviausių priemonių karo lauke.
„Dronai keičia karo taktiką – jų mobilumas, tikslumas ir galimybė vykdyti misijas be tiesioginės žmogaus rizikos leidžia greičiau priimti sprendimus ir efektyviau veikti. Šiuolaikiniame kare bepilotės transporto priemonės atlieka kritines funkcijas gynybos srityje“, – sako dr. A. Pitrėnas.
Jam pritaria ir T. Vipartas: „Šie įrenginiai gali pasiekti sunkiai prieinamas ar neprivažiuojamas vietas, o daugelį užduočių atlieka greičiau ir efektyviau nei žmogus. Būtent todėl šios technologijos tampa svarbia šiuolaikinės gynybos dalimi, o kvalifikuotų jų valdymo ir konstravimo specialistų poreikis tik auga.“
Didėjantis dronų srities specialistų skaičius stiprintų Lietuvos techninį potencialą ir prisidėtų prie šalies gynybos pajėgumų didinimo.
„Būtina rengti specialistus, kurie gebėtų kurti ir tobulinti bepilotes transporto priemones gynybos reikmėms. Tai ne tik sustiprintų mūsų šalies techninį pajėgumą, bet ir leistų teikti didesnę techninę paramą sąjungininkams“, – teigia dr. A. Pitrėnas.
Pasak docento, šį poreikį akcentuoja ir Lietuvos Šaulių sąjunga, kuri išskiria dronų operatorių, konstruktorių ir inžinierių rengimo svarbą kaip vieną iš nacionalinio saugumo stiprinimo prioritetų.
Pirmieji ruoš dronų inžinierius
Augant dronų specialistų poreikiui, nuo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje startuos pirmoji aukštojo mokslo studijų programa, apimanti visą nepilotuojamų transporto priemonių spektrą – dronų inžinerija.
„Ši programa aprėps įvairių tipų dronus: sausumos (skirtus keliams ir bekelei), vandens, povandeninius bei bepiločius orlaivius. Studentai gilinsis į visas pagrindines inžinerijos sritis – transporto technologijas, elektroniką, mechaniką, programavimą ir valdymo sistemas“, – sako dr. A. Pitrėnas, pristatydamas naują VIKO studijų programą.
Būsimi dronų inžinerijos specialistai įgis ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, reikalingų dronų projektavimui, programavimui, valdymui ir duomenų analizei.
„Studentai mokysis dirbti su virtualiosios ir papildytosios realybės įranga, įvairių tipų dronais ir jų modulinėmis sistemomis. Taip pat naudos specializuotą programinę įrangą, jutiklius, vaizdo kameras, sonarus, 3D spausdinimo ir skenavimo įrankius dronų dalių gamybai. Būsimi specialistai dirbs su telemetrijos analizės, elektromagnetinio suderinamumo testavimo įranga ir mikrovaldiklių programavimo platformomis“, – pasakoja dr. A. Pitrėnas.
Docentas priduria, kad norintys studijuoti galės teikti prašymus jau nuo birželio 1 d. per Bendrąją priėmimo informacinę sistemą (BPIS).
Ko reikia norint valdyti ar konstruoti droną?
Norint valdyti ar konstruoti dronus, būtini analitiniai gebėjimai, kompleksinis sistemų supratimas ir techninių problemų sprendimo įgūdžiai.
„Svarbu gebėti interpretuoti drono surinktus duomenis, optimizuoti jo veikimą realiu laiku, reaguoti į netikėtas situacijas, pavyzdžiui, oro sąlygų ar navigacijos trikdžius. Taip pat reikalingas tarpdisciplininis požiūris – žinios apie aerodinamiką, elektroniką, programavimą“, – aiškina T. Vipartas.
Lektorius pabrėžia, jog reikšmingos ne tik tiksliųjų mokslų žinios: „Inžinieriams praverčia ir kūrybiškumas, leidžiantis ieškoti naujų techninių sprendimų, siekti ilgesnio veikimo laiko, mažesnio svorio ar didesnio patvarumo. Ne mažiau svarbus ir domėjimasis naujovėmis bei noras eksperimentuoti su vis tobulėjančia įranga.“
Paieška archyve
