Lietuvos penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai išlieka panašūs, kaip prieš kelerius metus, ir atitinka EBPO šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių. Tai parodė šiandien paskelbtas 2022 m. Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment).
Matematinio raštingumo rezultatai: 24 pozicija iš 81
Lietuvos matematinio raštingumo rezultatai (475 taškai) yra kiek aukščiau už EBPO vidurkį (EBPO vidurkis – 472 taškai) ir yra aukštesni už 56 šalių, o žemesni – už 23 šalių. Lietuva yra 24–25 pozicijoje tarp 81 šalies. Lietuvos rezultatai panašūs į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vengrijos, Portugalijos, Italijos, Norvegijos rezultatus.
Aukščiausias matematinis raštingumas Singapūro (575 taškai) penkiolikmečių, sunkiausiai sekėsi Kambodžos (336 taškai) mokiniams.
Geresnis matematinis raštingumas penkiolikmečių, vaikystėje lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigas
Lietuvoje statistiškai reikšmingai (25 taškais) geresni rezultatai tų mokinių, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankė ne mažiau nei trejus metus, palyginti su tais, kurie nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos, arba tai darė trumpiau. Tyrime dalyvavusių penkiolikmečių dalis, lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigą 3 metus arba ilgiau, Lietuvoje išaugo nuo 62,1 proc. (2018 m.) iki 65,8 proc. (2022 m.).
Pagal skaitymo gebėjimus – 32 pozicijoje
Mūsų penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai yra aukštesni už 49 šalių, žemesni – už 31 šalį: iš viso 472 taškai (EBPO vidurkis – 476 taškai).
Lietuva yra 32-oje pozicijoje iš 81 šalies. Šalia Lietuvos su panašiu rezultatu yra Prancūzija, Izraelis, Vengrija, Slovėnija. Geriausi skaitymo gebėjimai Singapūro (543 taškai), prasčiausi – Kambodžos (329 taškai) penkiolikmečių.
Pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus – 29 pozicijoje
Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai (484 taškai) yra aukštesni už 52 šalių, o žemesni – už 28 šalių. EBPO vidurkis - 485 taškai. Lietuva yra 29–30 pozicijoje kartu su Portugalija.
Gamtamoksliškai raštingiausi Singapūro (561 taškas) penkiolikmečiai, sunkiausiai sekėsi Kambodžos (347 taškai) penkiolikmečiams.
Geriausių rezultatų Lietuvoje pasiekė sostinės ir didžiųjų miestų mokiniai
Palyginti pagal vietovę, aukščiausių visų trijų sričių rezultatų pasiekė sostinės (514 taškai matematinio raštingumo, 521 taškas gamtamokslio raštingumo, 506 skaitymo) ir didžiųjų miestų (atitinkamai 487, 496, 485 taškai) mokiniai. Žemiausi rezultatai kaimo ir mažų miestelių mokyklų mokinių (atitinkamai 435, 445, 431). Šiame kontekste ypač svarbūs Lietuvos Vyriausybės pradėti mokyklų tinklo stiprinimo veiksmai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas visiems mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, gauti kokybišką švietimą.
Skiriasi mokinių rezultatai ir pagal mokomąją kalbą. Geriausi rezultatai, aukštesni už EBPO šalių vidurkį, mokyklose lietuvių mokomąja kalba (matematinio raštingumo - 477, gamtamokslio - 487, skaitymo - 475), prasčiausi – lenkų mokomąja kalba (440 matematinio raštingumo, 433 gamtamokslio, 415 skaitymo). Mokyklų rusų mokomąja kalba rezultatai yra atitinkami tokie: 468, 476, 457.
Vaikinai geriau sprendžia matematiką, merginos demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimus
Lietuvoje matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo 5 balais aukštesni nei merginų, o skaitymo gebėjimų srityje – atvirkščiai – merginų rezultatai buvo 31 balu aukštesni nei vaikinų.
Matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo geresni nei merginų 40 šalių, o 17 šalių merginų rezultatai buvo aukštesni nei vaikinų. Likusiose 24 šalyse reikšmingų pasiekimų skirtumų tarp merginų ir vaikinų rezultatų nenustatyta. Beveik visose PISA 2022 tyrime dalyvavusiose šalyse (79 iš 81) skaitymo gebėjimų srityje merginos vidutiniškai surinko daugiau taškų nei vaikinai.
Lengvai susiranda draugų, bet ne visada gali susikaupti
2022 m. 79 proc. tyrime PISA dalyvavusių Lietuvos mokinių teigė, kad mokykloje lengvai susiranda draugų (EBPO vidurkis – 76 proc.), o 65 proc. mokinių jautėsi priklausantys mokyklai (EBPO vidurkis – 75 proc.). Palyginti su 2018 m., Lietuvoje mokinių priklausymo mokyklai jausmas padidėjo.
Kai kurie mokiniai matematikos mokosi nedrausmingoje ir mokymuisi nepalankioje aplinkoje: 2022 m. apie 18 proc. Lietuvos mokinių nurodė, kad negali susikaupti daugumoje arba visose pamokose (EBPO vidurkis – 23 proc.); 23 proc. mokinių nesiklauso, ką sako mokytojas (EBPO vidurkis – 30 proc.); 25 proc. mokinių išsiblaško naudodamiesi skaitmeniniais prietaisais (EBPO vidurkis – 30 proc.); 20 proc. mokinių išblaško kiti skaitmeniniais prietaisais besinaudojantys mokiniai (EBPO vidurkis – 25 proc.).
Lietuvoje mokinių pasitenkinimas gyvenimu yra aukštesnis nei kitose šalyse
Lietuvos mokiniai vidutiniškai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina 7,14 balo, EBPO vidurkis – 6,75 (iš 10 balų). Visiškai patenkinti savo gyvenimu – 16,8 proc. Lietuvos mokinių, EBPO šalių vidurkis – 12,7 proc.
Apie tyrimą
Tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) – tai tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mokinių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą. Siekiant išsiaiškinti, kaip švietimo sistemos parengia mokinius realiems gyvenimo iššūkiams ir sėkmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime, tiriama, kaip mokiniai geba spręsti sudėtingas problemas, kritiškai mąstyti ir efektyviai bendrauti. Tyrime PISA Lietuva dalyvauja nuo 2006 metų.
2022 m. tyrime PISA dalyvavo 690 000 mokinių, atstovaujančių maždaug 29 milijonams penkiolikmečių, besimokančių mokyklose 81-oje tyrime dalyvaujančioje šalyje.
Lietuvoje tyrime dalyvavo 7 257 mokiniai iš 292 mokyklų, kurie atstovavo maždaug 24 300 penkiolikmečių mokinių (apie 92 proc. visų Lietuvos penkiolikmečių), daugiausia iš jų buvo 9 kl. mokiniai (90,9 proc.), taip pat 10 kl. (7,4 proc.), 8 kl. (1,7 proc.), 11 kl. (0,04 proc.), 7 kl. (0,01 proc.).
Paieška archyve
