Nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje atnaujinamas pedagogų rengimo modelis, plečiami mokytojų rengimo būdai. Pedagogikos studentai studijų metu daugiau laiko galės skirti pedagoginei praktikai ir tarptautiniams mainams.
„Pedagogų rengimą peržiūrėjome nuosekliai, nuo pat pradžių. Įvertinus, kokias žinias ir kompetencijas turėtų įgyti mokiniai, buvo parengtos šiuos poreikius atliepiančios ugdymo programos, pagal jų tikslus peržiūrėtos mokytojams svarbios kompetencijos bei būdai, kaip jas įgyti, kas ir kaip galėtų ruošti mokytojus. Taigi atnaujinta visa pedagogų rengimo grandinė nuo to, ko ateityje turėtų išmokti mokiniai, iki pedagogų rengimo centrų koncepcijos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Pasak ministro, galima pasidžiaugti, kad pedagogikos studijos populiarėja – jas šiemet pradėjo beveik 2 tūkst. studentų, tačiau girdimi ir švietimo bendruomenės poreikiai, kad mokytojų reikia ir reikės daugiau, ir kokių kompetencijų jie turi turėti sėkmingam darbui mokykloje.
Sutarta dėl ateities pedagogams reikalingų kompetencijų
Atnaujinant pedagogų rengimo modelį pirmiausia patvirtintas naujas mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų aprašas. Pedagogų kompetencijos grupuojamos į keturias sritis: profesinės elgsenos, kognityvinę, veikimo kartu ir emocinę-motyvacinę sritį.
Siekiama, kad ugdymo procesu pedagogai vadovautųsi demokratijos, empatijos, laisvės spręsti, atsakomybės, pasitikėjimo, atvirumo, pilietiškumo, tarpkultūriškumo ir kt. vertybinėmis nuostatomis. Taip pat svarbu, kad šių vertybinių nuostatų pagrindu pedagogai galėtų nuolatos tobulinti savo kompetencijas, kvalifikaciją.
Atnaujinant kompetencijų aprašą remtasi Lietuvos ir užsienio šalių pažangia pedagogine-moksline patirtimi bei tendencijomis.
Pedagogikos studijose – daugiau laiko praktikai
Stiprinant pedagogikos studijas ne mažiau kaip 30 kreditų turės būti skiriama studentų pedagoginei praktikai. Tai sudarys bent pusę pedagogikos profesinių studijų ir bent 12,5 proc. pedagogikos bakalauro studijų. Siekiama, kad pedagoginės praktikos būtų atliekamos įvairiose ir skirtingose ugdymo įstaigose – didmiesčių ir mažų miestelių mokyklose, gimnazijose ir progimnazijose, – kad studentai turėtų geresnes galimybes įgyti realios ugdymo patirties.
Pedagoginėse studijose taip pat daugiau laiko bus skiriama dalyko didaktikai. Šis kursas skirtas gilinti žinias, kokie ugdymo metodai ir principai reikalingi mokant tam tikro dalyko, kaip atliepti įvairius ugdymosi poreikius, stebėti ir fiksuoti mokinių pažangą, kokias mokymo(si) priemones naudoti ir kt.
Studijų procese stiprinamas ir akademinis mobilumas. Į pedagogikos studijas turės būti integruotas, o pedagogikos profesinėse studijose rekomenduojama integruoti akademinius mainus arba suteikti kitas tarptautiškumo galimybes studentams, pavyzdžiui, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, vykti į trumpalaikes stažuotes, vasaros stovyklas, atlikti tarptautinę praktiką ir kt.
Pedagogikos studentai akademiniam mobilumui studijų metu galėtų skirti bent du mėnesius. Aukštosioms mokykloms taip pat rekomenduojama vykdyti jungtines pedagoginių studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis.
Kokybės rodiklius pasiekusiems universitetams – teisė tapti pedagogų rengimo centrais
Naujajame pedagogų rengimo reglamente įtvirtinta, kad pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos, kurios vykdo bakalauro ir magistrantūros ugdymo mokslų studijas bei edukologijos doktorantūros studijas, taip pat kokybiškus edukologijos mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) galės tapti pedagogų rengimo centrais. Tikimasi, kad tokiuose pedagogų rengimo centruose bus telkiamas pagrindinis būsimų mokytojų potencialas.
Nuo 2029 m. pradžios pedagogų rengimo centrai bus dar labiau stiprinami – juose atliekamų edukologijos krypties MTEP kokybė turės pasiekti labai gerą lygį, t. y. ne mažiau kaip 4 balus pagal kas penkerius metus šalyje atliekamo palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo rezultatus.
Ar aukštosios mokyklos atitinka pedagogų rengimo centrams taikomus kriterijus, įvertins Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl pedagogų rengimo centro statuso suteikimo priims švietimo, mokslo ir sporto ministras. Toks statusas universitetams galės būti suteikiamas ateinantiems šešeriems metams.
Šiuo metu pedagogų rengimo centrais Lietuvoje laikomos dvi aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas.
Ateityje bus lanksčiau rengiami dalyko mokytojai
Siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas Lietuvoje rengti dalyko mokytojus, numatoma tobulinti ir pedagogikos profesines studijas.
Kol kas valstybės finansuojamos pedagogikos profesinės studijos yra skirtos tik tiems, kurie jau turi mokykloje dėstomų dalykų (pavyzdžiui, matematikos, biologijos ir kt.) aukštojo mokslo diplomą arba studijų metu yra surinkę bent 60 norimo mokyti dalyko kreditų. Pedagogikos profesinės studijos leidžia per 1–1,5 metų įgyti ir pedagogo kvalifikaciją bei teisę dirbti šio dalyko mokytoju.
Ateityje numatoma galimybė rinktis ilgiau truksiančias pedagogikos profesines studijas, kurios leistų aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims vienu metu įgyti ir pedagogo kvalifikaciją, ir dalyko, kurio mokytoju siekiama tapti, kompetencijas.
Šiems pokyčiams įsigalioti reikalingos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, jos jau pateiktos Vyriausybei.
Pedagogų rengimo modelio atnaujinimą inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ministerijos 2022 m. suburtoje darbo grupėje dėl pedagogų rengimo dalyvavo socialiniai partneriai, aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių sąjungų, savivaldybių, švietimo asociacijų bei Prezidentūros atstovai.
Paieška archyve
