Europos Komisija atliko vaikų iš visos Europos apklausą, kaip jie naudojasi naujosiomis ryšio priemonėmis. Jos rezultatai rodo, kad naudotis internetu ir mobiliaisiais telefonais Europos jaunajai kartai yra beveik savaime suprantama. Vaikai žino ir apie naudojimosi šiomis ryšio priemonėmis pavojus, tačiau turėdami problemų tinkle, nepilnamečiai į suaugusįjį pagalbos kreiptųsi tik neturėdami kitos išeities.
Per „Eurobarometro“ kokybinę apklausą apklausti 9–10 ir 12–14 metų vaikai iš visų 27 ES valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos. Jiems užduoti nuodugnūs klausimai apie tai, kaip jie naudojasi tinklo technologijomis ir kaip reaguotų į problemas ir pavojus, kilusius naršant internete ir bendraujant mobiliaisiais telefonais.
Apklausos rezultatai rodo, kad vaikai visoje Europoje šiomis technologijomis naudojasi labai panašiai. Jie internete dažniausiai žaidžia, naršo ir bendrauja, o mobiliaisiais telefonais daugiausia siunčia trumpuosius pranešimus ir kalbasi su tėvais bei draugais.
Dauguma internetu naudojasi kelis kartus per dieną ir turi nuosavą mobilųjį telefoną. Vaikų naudojimąsi internetu įvairiai riboja tėvai, o mobiliaisiais telefonais galima naudotis laisviau ir mažiau prižiūrimiems.
Dešimtmetis rumunas sakė: „Mano tėvai prie kompiuterio liepia nebūti daugiau kaip vieną ar dvi valandas, nes kenkia akims. Norėčiau pabūti ilgiau, bet jie teisūs.“
Rezultatai rodo, kad vaikai apskritai gerai žino apie galimus tinklo pavojus, pvz., saugumą, virusus, naudojimąsi neleistinu turiniu, asmeninių duomenų vagystes ir galimas pavojingas pažintis su nepažįstamais žmonėmis.
„Kompiuteriniai įsilaužėliai pavojingi, jie gali užkrėsti virusais, kurie sunaikina kietąjį diską arba nukopijuoja viską iš kompiuterio, slaptažodžius, dokumentus ir kt.“, - pasakojo dešimtmetis berniukas iš Portugalijos.
Daugelis iš jų taip pat gerai žino, kokių būtinų apsaugos priemonių reikėtų imtis.
„Nepažįstamiems žmonėms neduoti savo asmeninių duomenų nei internetu, nei mobiliuoju telefonu.“, - aiškino keturiolikmetė Liuksemburgo gyventoja.
Vis dėlto buvo vaikų, kurie pripažino, kad elgėsi rizikingai ir nukentėjo nuo chuliganų ar susipažino su nepažįstamais žmonėmis. „Susitikau su juo stotyje, o jis buvo bjaurus 44 metų senis. Tada pabėgau!“ - prisimena dvylikmetis danas.
Nors vaikai žino apie pavojus ir apsaugos priemones, daugelis bandytų kilusią problemą išspręsti patys arba su draugais ir tik neturėdami kitos išeities pasikalbėtų su tėvais.
„Papasakočiau bet kam, tik ne tėvams – per daug bijočiau, kad mama įsitikins, kad baiminasi ne be reikalo ir neleis man būti pokalbių svetainėse.“, - sakė dešimtmetė iš Vokietijos.
Paieška archyve
