Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų vykdyta matematikos pasiekimų pagrindinio ugdymo pakopoje duomenų analizė atskleidė, kad apie trečdalio mokinių pasiekimai šiuo ugdymo laikotarpiu išlieka stabiliai žemi.
Mokslininkai, stebėdami to paties mokinio metinius matematikos pažymius šeštoje, septintoje ir aštuntoje klasėje bei nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatus ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, išskyrė kelis mokinių pogrupius, kuriems būdinga skirtinga matematikos pasiekimų dinamika. Skirtingos mokinių pasiekimų trajektorijos
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujai paskelbtame KTU mokslininkų straipsnyje nurodoma, kad maždaug penktadalio pagrindinio ugdymo mokinių matematikos pasiekimai stabiliai aukšti. Aukštus pasiekimus šiai mokinių grupei pavyko išlaikyti net pandemijos laikotarpiu, radikaliai pasikeitus ugdymo sąlygoms.
Vis dėlto daugelio (apie 40 proc.) pagrindinio ugdymo mokinių rezultatai kasmet pasislenka žemyn, tiesa, dažniausiai nežymiai. Ženklus kritimas būdingas apie 6 proc. mokinių, pagrindinės mokyklos pradžioje besimokiusių vidutiniškai, o aštuntoje klasėje jau turėjusių žemus pasiekimus.
Tikėtina, kad nedidelį mokymosi rezultatų prastėjimą patiriančių mokinių mokymosi spragos dar nėra tokios, kurių nepavyktų įveikti laiku nustačius nepalankią dinamiką ir suteikus reikiamą pagalbą.
Spragos – dar ir pradinės mokyklos
Kur kas sunkiau padėti apie trečdaliui pagrindinio ugdymo mokinių, kuriems žemi pasiekimai būdingi visą pagrindinio ugdymo laikotarpį ir kurie matematikos mokymosi spragas atsinešė dar iš pradinės mokyklos. Jų pasiekimai žemiausi nuo ketvirtos klasės ir tokie išlieka iki pat aštuntos klasės pabaigos.
Be išsamaus mokymosi spragų įvertinimo ir pagalbos jas įveikiant, tikėtina, ši mokinių grupė patirs rimtų sunkumų baigiant pagrindinio ugdymo programą ir vėliau įveikiant viduriniojo ugdymo reikalavimus.
Pažymėtina, kad tiek stabiliai žemų pasiekimų, tiek ženkliai prastėjančių matematikos pasiekimų grupėje didesnė tikimybė atsidurti berniukams, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ir mokiniams iš nepalankios socioekonominės aplinkos.
Kad mokymosi sunkumus įveikti galima, demonstruoja dar viena KTU mokslininkų tyrime išskirta mokinių grupė. Tai apie dešimtadalis mokinių, kurie pareidami į pagrindinį ugdymą turėjo žemesnius nei vidutinius matematikos pasiekimus, o baigdami aštuntąją klasę jau gerokai priartėjo prie vidutinių pasiekimų.
Nors didesnę tikimybę būti šioje grupėje turi mokiniai iš nepalankios socioekonominės aplinkos, akademinio atsparumo šiems mokiniams suteikia ne tokios gilios matematikos spragos, atsineštos iš pradinės mokyklos.
Sukūrė įrankį mokykloms
KTU tyrimo rezultatuose atsispindi vieni aktualiausių iššūkių Lietuvos bendrajame ugdyme – ženkli mokinių dalis su stabiliai žemais pasiekimais ir didelis pasiekimų atotrūkis tarp skirtingų mokinių grupių, tarp jų ir mokinių iš skirtingos socioekonominės aplinkos pasiekimų skirtumai.
Norint suprasti, kas vyksta su šiais iššūkiais, ir kiek efektyvios yra įvairios pagalbos priemonės ir programos, labai svarbi sisteminga, nuolatinė visos mokinių populiacijos pasiekimų stebėsena.
Tarpdisciplininė KTU mokslininkų grupė, vadovaujama Edukacinių tyrimų grupės vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Rasos Erentaitės, vykdo populiacinių mokinių pasiekimų duomenų analizę ir „įdarbina“ jos įžvalgas kurdami praktinius mokinių pasiekimų stebėsenos įrankius.
Neseniai pristatytas vienas šios grupės darbų – mokinių pasiekimų analitikos įrankio NO-GAP prototipas. Įrankyje siūlomi analitiniai pjūviai paremti moksliniais tyrimais ir ilgamete Nyderlandų, kur mokslininkų komanda stažavosi, pasiekimų vertinimo patirtimi.
Padės stebėti pasiekimus
Analitikos įrankis NO-GAP skirtas, visų pirma, šalies mokykloms, įgyvendinančioms pagrindinio ugdymo programas. Įrankio pagalba mokykla galės saugiai ir konfidencialiai stebėti savo mokinių pasiekimų tendencijas, įvertinti savo situaciją apibendrintame šalies ir panašių mokyklų kontekste ir ieškoti tinkamų tik tai konkrečiai mokyklai veiklos tobulinimo sprendimų. Įrankis užtikrina visišką tiek mokyklos, tiek mokinių duomenų konfidencialumą, yra nesudėtingas naudoti.
Įrankio prototipą dar iki metų pabaigos galės išbandyti mokyklos, įgyvendinančios pagrindinio ugdymo programas (iki 8 klasės). KTU mokslininkai toliau plėtos įrankį plėsdami stebimus pasiekimų rodiklius, įgalindami stebėti kelias mokinių kartas.
Mokslininkų atliktoje analizėje ir analitinio įrankio NO-GAP prototipo kūrimui naudoti anonimizuoti populiaciniai duomenys iš Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo valdymo informacinės sistemos – duomenys apie mokinių kohortą, kuri 2021–2022 m. m. mokėsi 8 klasėje.
Tyrimo komanda: dr. Rasa Erentaitė (projekto vadovė), dr. Berita Simonaitienė, dr. Rimantas Vosylis, dr. Daiva Sevalneva, Eglė Melnikė, dr. Vaidas Morkevičius, dr. Giedrius Žvaliauskas.
Paieška archyve
