Nors trumpąsias studijas Lietuvoje galima rinktis jau antrus metus, deja, daugelis būsimų studentų vis dar mažai žino apie šią atsiradusią naują galimybę.
Asociatyvi nuotr.
Studijos trunka 1.5-2 metus
Trumposios studijos, priklausomai nuo studijų programos, trunka tik 1,5-2 metus. Tai alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Šiemet trumpąsias studijas rinktis siūlo keturios Lietuvos kolegijos: Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių valstybinė kolegija.
Pasak Vilniaus kolegijos Programinės įrangos katedros vedėjos dr. Lauros Gžegoževskės, trumposios studijos buvo itin laukiamos verslo ir darbdavių.
„Vilniaus kolegija šiemet vykdo priėmimą į Programinės įrangos testavimo trumpųjų studijų programą. Ši studijų programa sukurta įvertinus darbdavių poreikį, o jos rengime aktyviai dalyvavo Lietuvoje gerai žinomos IT kompanijos, kurios ir išsakė poreikį dėl reikalingų testavimo specialistų.
Pati studijų programa trunka tik dvejus metus. Iš 120 kreditų, net 40 yra skirta praktikai realioje įmonėje.
Tai reiškia, kad jau pirmaisiais studijų metais studentas atliks praktiką ir galės pasimatuoti pasirinktą profesiją, įgyti darbo įgūdžių. Antraisiais metais studentas baigs studijas ir galės įsilieti į darbo rinką, likdamas įmonėje, kur atliko praktiką, ar susirasdamas kitą darbo vietą. Taip pat atsiveria galimybė stoti į bakalauro studijas. Tai tarsi tramplynas į aukštąjį mokslą“, – sako dr. L. Gžegoževskė.
Plečiasi trumpųjų studijų programų skaičius
Studijų naudą mato ir nuomonei pritaria ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė. Pasak jos, šių studijų poreikis ir potencialas yra didelis.
„Poreikis kyla iš darbo rinkos, kolegijos turi potencialą rengti kokybiškas trumposios pakopos studijų programas ir siūlyti stojantiesiems. Per trumpesnį laiką parengti specialistai ateina pas darbdavius ir užpildo laisvas darbo vietas, pradeda karjerą, o taip pat turi galimybę tęsti studijas aukštesnėje pakopoje. Tokioje situacijoje laimi visi“, – sako ji.
Praėjusiais metais Kauno kolegija vykdė priėmimą į vieną studijų programą, o šiemet aukštoji mokykla siūlo rinktis jau iš dviejų – Sistemų administravimo ir Grafinių vartotojų sąsajų kūrimo programų.
„Šias studijas pradėjome vykdyti, nes reaguojame į darbdavių poreikius, o taip pat atsižvelgiame į tam tikros asmenų grupės poreikį studijuoti, nes šios studijos gali būti patrauklios ir tiems, kuriems bendrojo lavinimo dalykai mokykloje sekėsi sunkiau (valstybė šiais metais trumposios pakopos studijoms skyrė 100 valstybės finansuojamų vietų). Jie gali greičiau įgyti profesiją ir įsilieti į darbo rinką. Be to, tai gali būti lengvesnis kelias po šių studijų įgyti aukštąjį išsilavinimą – tęsti studijas profesinio bakalauro pakopoje“, – studijų privalumus vardina Kauno kolegijos atstovė.
Norinčių studijuoti skaičius auga
Kolegijų atstovai tikina, kad norinčių studijuoti skaičius auga. Pasak Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojos studijoms, studentai mato daug šių studijų privalumų.
„Trumposios studijos yra greitesnis kelias įgyti profesiją ir pradėti karjerą, nes jų trukmė 1,5 metų, o taip pat tai alternatyvus kelias įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Reikia pabrėžti dar vieną dalyką, kad trumposios studijos artimiau sieja aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą, nes šias studijas gali rinktis ir profesinio rengimo centrus pabaigę asmenys. Renkantis šias studijas privalomi minimalūs reikalavimai yra žemesni nei renkantis profesinio bakalauro studijas ir yra galimybė gauti valstybės finansavimą“, – pasakoja J. Bareikienė.
Visgi, dr. L. Gžegoževskės teigimu, trumposios studijos vis dar labai nauja studijų forma, todėl daugelis apie šią galimybę dar menkai žino.
„Kaip ir kiekvienas naujas dalykas, taip ir šios studijos sunkiai skinasi kelią visuomenėje. Nepaisant jų išskirtinumo, siūlomų galimybių, kol kas į jas žiūrima atsargiai. Turime daug dirbti šviečiant būsimus studentus apie šią studijų galimybę. Svarbu tai, kad perspektyvas mato ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri plečia trumpųjų studijų sąrašą, girdi verslo poreikius ir atveria vis plačiau duris naujoms galimybėms“, – sako Vilniaus kolegijos Programinės įrangos katedros vedėja dr. L. Gžegoževskė
Paieška archyve
