Automobilių komponentų industrija Lietuvoje šiandien sparčiai plečiasi ir auga, nors daugelis kitų sektorių sulaukia sunkumų. Automobilių sektoriaus žaidėjai išreiškia tvirtą įsitikinimą dėl šio sektoriaus sėkmingos ateities Lietuvoje, ir dėl to intensyviai ragina abiturientus rinktis inžinerijos, automatikos, robotikos ir mechatronikos studijas, nes būtent šių specialybių atstovų labiausiai trūksta jau dabar, ir dar labiau reikės ateityje.
„Vienas iš sparčiausiai augančių ir daugiausiai samdančių sektorių Lietuvoje šiandien – automobilių komponentų industrija. Automobilių sektoriaus žaidėjai Lietuvoje demonstruoja augimą ir teigiamas prognozes net tada, kai kiti sektoriai stoja“, – teigė Baltijos automobilių klasterio valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas. Vien 2022 metais automobilių sektoriaus įmonės Lietuvoje sukūrė virš 2000 darbo vietų ir tempo neketina mažinti nei šiais, nei kitais metais. Įmonės ieško šimtų talentų, gebančių dirbti automobilių pramonės srityje Lietuvoje, tačiau susiduria su kritiniu specialistų trūkumu.
Valucko teigimu, Lietuva, ir ypatingai Kauno regionas, tampa autonominio vairavimo technologijų centru. „ Kaune įsikūrusios automobilių elektronikos gamintojos, tokios kaip „ Continental“, „Hella“ ar „ Littelfuse“, gamina pažangiausius radarus skirtus autonominio vairavimo funkcijoms naujausiuose automobiliuose. Įmonės optimistiškai skelbia plėtros planus, tačiau jau šiandien turi problemų rasti užtektinai specialistų. Prognozuojama, kad plėtros planams įvykus, inžinierių poreikis rinkoje 4 – 5 kartus viršys pasiūlą“, – sakė G. Valuckas.
Labiausiai įmonėms trūksta procesų, kokybės, testų ir įrangos priežiūros inžinierių. Tokį darbą paprastai gali dirbti specialistai baigę automobilių transporto inžineriją, elektronikos inžineriją , p ramonės inžineriją . Verslai sunkiai randa ir įterptinių sistemų programuotojų . Visų čia paminėtų specialistų poreikis toks ryškus, kad jau šiandien rinkoje yra įprasta, jog šių programų studentai pirmus darbo pasiūlymus gauna dar būdami tik 2 – ame, ar 3 – iame kurse. Nors strategiškai šiose specialybėse siūloma daugiausiai valstybės finansuojamų vietų, metai iš metų vietos neužsipildo norinčiais.
Automobilių ir kituose gamybos sektoriuose kritiškai trūksta kvalifikuotų technikų. Techniku gali dirbti žmogus baigęs mechatronikos, elektronikos technikos ar susijusius mokslus. Be kvalifikuotų technikų nei vienas didysis automobilių komponentų gamintojas negali efektyviai vykdyti plėtros planų, nes trūksta specialistų gamybos proceso užtikrinimui. Automobilių klasterio teigimu, atvirų darbo pozicijų šiems specialistams įmonės turi kelias dešimtis ir artimiausius metus situacija nesikeis.
Pramonės 4.0 vystymui reikalingi specialistai
Anot G. Valucko, Lietuva ekonomiškai sparčiai vejasi kitas ekonomiškai stiprias Europos šalis, todėl pramonės gamintojai jau seniai nebemato Lietuvos kaip lokacijos, kur yra pigi darbo jėga. „ Norėdami išlikti konkurencingi, automobilių pramonės žaidėjai jau kuris laikas skiria daug dėmesio robotikai, automatizacijai ir kitiems produktyvumą skatinantiems darbo metodams. O talentų, galinčių šiuos ketinimus ir vizijas paversti realybe – mažai“, – teigė jis.
Pramonės sektoriuje ypatingai trūksta kvalifikuotų specialistų, gebančių prižiūrėti robotų darbą, arba kurti ir pritaikyti modernius automatikos sprendimus, dirbtinį intelektą bei kompiuterines jusles. Tokie specialistai yra, ir bus dar labiau reikalingi augant ir vystantis Lietuvos pramonei.
Inžinerija – Lietuvoje vis dar stereotipiškai laikoma vyrų profesija
Nors inžinerinės pakraipos studijos yra kritinės svarbos automobilių sektoriaus plėtrai, pastebima, kad šios specialybės nėra itin patrauklios moksleiviams. Viena iš problemų yra tai, kad inžinerijos specialybės vis dar yra suvokiamos kaip vyriškos, todėl merginos renkasi kitas studijas. Tiek Kauno technologijų universitete, tiek Kauno Technikos kolegijos inžinerijos programose merginų per visą kursą būna vos kelios.
„Tai didelė problema, nes didžiosios kompanijos, kurioms reikalingi specialistai, vadovaujasi įvairovės ir lygybės principais, tad jiems jau dabar reikia moterų inžinierių, tačiau rinkoje jų beveik nėra“, – teigė G. Valuckas. Jei merginos rinktųsi šią specialybę, turėtume mažesnę problemą dėl stojimų. O dabar tiesiog netenkame pusės potencialių kandidatų, tik dėl stereotipiško įsitikinimo, kad inžinerija yra vyriškas darbas“, – sakė G. Valuckas.
Paieška archyve
