Lietuva ne tik garsėja startuoliais, pritraukiančiais milijonines investicijas, bet ir yra viena lyderiaujančių šalių startuolių ekosistemoje: vos prieš mėnesį patekome tarp penkiasdešimties sparčiausiai kylančių ir didžiausią potencialą turinčių startuolių ekosistemų pasaulyje. Nuomonių, kodėl Lietuva yra tokia palanki terpė startuoliams kurtis, yra įvairiausių: nuo prigimtinio darbštumo, startuolių ekosistemos dalyvių geranoriško dalijimosi patirtimi, didžiulio aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų procento (Lietuva yra pirmaujančių pasaulio šalių dešimtuke), mokestinės ir teisinės sistemų patrauklumo iki vis didėjančio jaunų žmonių poreikio darbo vietą susikurti patiems. Ir paprasto verslo, ir startuolio įkūrimas reikalauja daug kompetencijų, pastangų ir laiko. Tačiau gerai pradėtas startuolis, turintis didžiulį verslo plėtros ir pelningumo potencialą, gali tikėtis pagalbos – rizikos kapitalo investicijų. Visgi sėkmingai startuolio pradžiai ir veiklai neužtenka idėjos. Dažnai, norint pritraukti pirmąją investiciją, reikia sukurti pirminį produktą ir pristatyti jį rinkoje, o tą padaryti būtų neįmanoma be startuolio komandoje reikalingų dviejų pagrindinių kompetencijų: vadybinės (verslo valdymo, marketingo, finansų) ir technologinės (IT, inžinerinė, gyvybės mokslų ar kita technologija, kuri naudojama produktui kurti).
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto partnerystės ir projektų prodekano, vieno iš Tech Hub preakceleratoriaus (intensyviausia ir daugiausia startuolių paruošianti mokymų programa Lietuvoje) mentorių dr. Gedimino Rumšo, žinios apie pagrindinius verslo kūrimo, veikimo ir valdymo principus, gebėjimas ne tik kurti, bet ir analizuoti / projektuoti informacinius sprendimus, tiek techninių produkto savybių, tiek klientų poreikių supratimas yra neatsiejami nuo bet kokios įmonės veiklos rezultatų: „90 proc. startuolių žlunga, 75 proc. informacinių sistemų projektų nepasiteisina – jie patiria dalinę ar visišką nesėkmę nepaisant to, kad turi didelės informacinių sistemų kūrimo ir diegimo patirties. Viena pagrindinių priežasčių neretai ir yra verslo kompetencijų trūkumas, IT specialistų nesugebėjimas susitarti su užsakovais, kitaip tariant, kai organizacijoje nėra tarpininko, kuris suprastų, ko nori klientai, įvertintų technines šių norų įgyvendinimo galimybes ir gebėtų suformuluoti užduotis IT darbuotojams.“
Tokią „tarpininko“ funkciją atliekančių verslo IT analitikų poreikis Lietuvoje yra didžiulis. Viena dr. G. Rumšo, kaip partnerystės ir projektų prodekano VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete, funkcijų – fakulteto partnerystės sutarčių su verslo įmonėmis sudarymas. Paprastai tokios partnerystės sutartys užtikrina fakulteto studentams galimybę atlikti praktiką įmonėse partnerėse, kurios dažnai pačios inicijuoja sutarčių sudarymą norėdamos pritraukti studentus – būsimus srities specialistus – įsidarbinti būtent pas juos. „Kiekvieną savaitę susitinku su įvairių verslo įmonių atstovais, kurie kreipiasi į mus ieškodami darbuotojų tarp studentų. Rinkoje jaučiamas dviejų esminių kompentencijų trūkumas: ekonominių / verslo duomenų analizės ir verslo informacinių sistemų analizės. Vis dėlto, jeigu kalbame apie verslo IT analitiko poziciją, verslo informacinių sistemų studijų programa būtent tokius specialistus ir rengia“, – sako dr. G. Rumšas. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas yra sudaręs partnerystės sutartis su tokiomis įmonėmis kaip „Metida“ (viena didžiausių ES LegalTech įmonių intelektinės nuosavybės paslaugų srityje), „Teltonika IoT Group“ (aukštųjų technologijų įmonių grupė), „PricewaterhouseCoopers“ (viena didžiausių pasaulinių audito paslaugas teikiančių įmonių) ir pan.
Verslo informacinių sistemų studijų programa VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete buvo sukurta 1999 m. (nors programos pradžia būtų galima laikyti ir 1967 m., kada startavo „Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas“), kai valstybėje buvo pastebėtas šios srities specialistų trūkumas, o universitetai jų nerengė – daug dėmesio buvo skiriama techniniams IT specialistams rengti, taip pat bendrųjų žinių vadybininkams, kurie neturėjo reikiamų kompetencijų dirbti IT sričių įmonėse. „Informacinių sistemų ir informatikos sritis yra viena dinamiškiausiai besivystančių ir inovatyviausių mokslo sričių, todėl programos turinys yra nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į rinkos poreikius ir technologijų pažangą, – sako verslo informacinių sistemų programos vadovas prof. Rimvydas Skyrius. – Šios programos unikalumas pasireiškia dviejų krypčių kompetencijų derinimu: ji sujungia informacinių sistemų specialistui reikalingas inžinerines žinias ir vadybines kompetencijas. Studentai mokosi informacinių technologijų ir sistemų pagrindų, informacinių sistemų analizės ir projektavimo, vadybos ir verslo administravimo, skaitmeninio verslo specifikos, ekonomikos pagrindų ir kitų bendrųjų dalykų. Kitas itin svarbus programos privalumas – studentai ruošiami darbui ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje: programos branduolys sukurtas pagal panašias programas vykdančių kitų šalių universitetų praktiką ir remiantis įvairių tarptautinių profesinių organizacijų metodiniais nuostatais ir rekomendacijomis vadybos ir verslo informacinių sistemų studijų programoms.“
Ši studijų programa VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete kiekvienais metais parengia kelias dešimtis studentų, tačiau jų poreikis Lietuvoje yra kur kas didesnis: kuo sparčiau vystosi IT technologijos, tuo greičiau auga ir verslo informacinių sistemų absolventų paklausa. 2018 m. asociacijos „Infobalt“ ir mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro „Mosta“ duomenimis, informacijos ir ryšių technologijų sektoriui reikėjo 152 šios srities darbuotojų, prognozuojamas poreikis 2021 m. buvo per 300. 2022 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos analizės duomenimis, IT sektorius – vienas sparčiausiai augančių šalies sektorių, kurio darbuotojų skaičius kiekvienais metais reikšmingai didėja. Be to, valstybė skiria daug dėmesio IT sistemomis grįsto verslo plėtrai: šalyje atsiranda vis daugiau finansinių priemonių, skirtų startuolių edukavimui ir vystymui. „Abiturientai taip pat jaučia, kad kažkas keičiasi darbo rinkoje. Ankstesnių metų studijų mugėse daugiausia užklausų sulaukdavo ekonomikos ir finansų bei vadybos studijos, o šiais metais dvyliktokai jau klausinėja ir apie startuoliams skirtas studijų programas, jų ateities vizijose – nuosavi verslai“, – įžvalgomis dalijasi VU Ekonomikos ir verslo administravimo rinkodaros ir komunikacijos vadovė Eglė Ramoškaitė.
Pagrindinis priėmimas studijuoti pirmosios pakopos ir vientisosiose studijose „Lama BPO“ informacinėje sistemoje tęsiasi iki 2023 m. liepos 28 d. Papildomo priėmimo pirmasis etapas vykdomas rugpjūčio 7–10 d., antrasis – rugpjūčio 21–24 d. E. Ramoškaitė taip pat ragina atidžiai panagrinėti studijų programas ir rinktis tas, kurios iš tiesų patinka: „Išsilavinimas nėra tik popierius – tai žinios ir karjeros pagrindas, draugai ir dėstytojai, vertingos pažintys ir ateities perspektyvos. Jei studijuoji tai, kas traukia, o ne tai, kur įstojai nemokamai, studijuoti yra įdomiau, lengviau ir pasiekti norimus rezultatus, o profesinis kelias teikia daugiau džiaugsmo. Be to, galimybė studijų metu iš valstybės nefinansuojamos vietos patekti į finansuojamą taip pat yra.“
Paieška archyve
