Planuojama, kad nuo 2024–2025 mokslo metų pradžios bus sustiprintas valstybinių kolegijų tinklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta ekspertų komisija rekomendavo įgyvendinti penkis kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.
Siekdama išsamiau supažindinti su planuojamais įgyvendinti pokyčiais, ministerija pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo procesą.
Kodėl buvo reikalinga imtis valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo?
Stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama gerinti koleginių studijų kokybę ir kokybiškų studijų prieinamumą kiekviename regione. Norima, kad kolegijos taptų stipriais specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrais ir prisidėtų prie regionų plėtros rengdamos aukštos kvalifikacijos specialistus bei siūlydamos verslui taikomuoju mokslu grįstus sprendimus.
Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Įgyvendinus valstybinių kolegijų tinklo stiprinimą bet kurioje valstybinėje kolegijoje 2029 m. turėtų studijuoti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, orų darbo užmokestį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
Taip pat numatyta, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją, kolegijose būtų ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Todėl stiprinant valstybinių kolegijų tinklą reikšmingai didinamas valstybės finansavimas studijoms bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, siekiama, kad taikomieji moksliniai tyrimai ir praktinė veikla taptų privaloma prielaida kokybiškoms aukštojo mokslo studijoms.
Kada įvyks planuojami pokyčiai?
Iki birželio 30 d. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei. Valstybinių kolegijų tinklą planuojama atnaujinti iki 2024–2025 mokslo metų pradžios.
Kokie pokyčiai laukia esamų studentų? Ką jie turėtų žinoti?
Visos šalies aukštosios mokyklos ir toliau veiks, tik kai kurios jų gali tapti kitų aukštųjų mokyklų dalimi. Esami studentai toliau tęs pasirinktas studijas po valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksiančioje aukštojoje mokykloje ir gaus šios aukštosios mokyklos baigimo diplomus.
Ar keisis reikalavimai stojantiesiems į kolegijas, tapsiančias universitetų padaliniais?
Reikalavimai stojantiesiems priklausys nuo to, kokias studijas jie planuoja pasirinkti. Jei bus stojama į kolegines studijas, stojantiesiems bus taikomi priėmimo į kolegijas reikalavimai, o jei stojama į universitetines studijas – priėmimo į universitetus reikalavimai.
Studijas kitąmet besirinksiantiems svarbu įsidėmėti, jog siekiant stiprinti studentų pasirengimą studijoms bei jų motyvaciją 2024 m. jau bus taikomi vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Minimalus konkursinis balas visiems stojantiesiems į universitetus bus 5,4, visiems stojantiesiems į kolegijas – 4,3.
Tokie patys reikalavimai bus taikomi ir stojantiesiems į nevalstybines aukštąsias mokyklas.
Kaip bus gerinama studijų kokybė kolegijose?
Priimtuose Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose atsiranda aiškesnė takoskyra tarp profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų (kolegijų ir universitetų).
Aukštosioms mokykloms nustatyti aiškūs kokybiniai reikalavimai, siejami su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) arba meno veiklos rezultatais kiekvienoje studijų pakopoje. Kolegijose studijos grindžiamos pirmiausia profesionalia praktika ir MTEP veikla.
Įstatyme numatyta, kad ne mažiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku, o praktiniam rengimui skiriama ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties. Tai reiškia, kad praktiniam rengimui bus skiriama ne mažiau kaip 1 metai.
Tobulinama ir taikomojo mokslo vertinimo sistema, įvedant ekspertinį vertinimą kolegijose. O nuo taikomojo mokslo ir praktinės veiklos vertinimo rezultatų priklausys ir galimybė vykdyti studijas. Kolegijų finansavimas taip pat siejamas su taikomojo mokslo ir praktinės veiklos rezultatais.
Numatyta galimybė kolegijoms, pasiekusioms gerus taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės arba meno veiklos rezultatus, ateityje vykdyti profesinio magistro studijas (jos bus orientuotos į praktinę tam tikros mokslinės, dažnai tarpdisciplininės, srities pusę).
Kokius pokyčius pajus reorganizuoti numatomų kolegijų darbuotojai?
Nė viena kolegija nebus uždaroma. Reorganizavimo procese dalyvausiančių kolegijų darbuotojams darbo santykiai bus tęsiami po valstybinių kolegijų tinklo atnaujinimo veiksiančioje aukštojoje mokykloje. Visi kolegijų darbuotojai bus informuojami apie darbo sąlygų pakeitimą, o jų darbo sutartys tikslinamos. Darbuotojams, nesutiksiantiems dirbti naujomis darbo sąlygomis, bus mokamos išeitinės išmokos.
Kam bus skiriami valstybinių kolegijų tinklo stiprinimui numatyti 20 mln. eurų?
Šiomis investicijomis numatoma finansuoti kolegijų stiprinimo projektus. Juos įgyvendinant planuojama konsoliduoti studijų programas, gerinti studijų kokybę, stiprinti dėstytojų ir administracijos darbuotojų kompetencijas, integruoti ir optimizuoti pagrindines administracines bei mokslo ir studijų paramos funkcijas ir procesus, optimizuoti kolegijų infrastruktūrą ir kt.
Kas vertino kolegijų siūlytus projektus?
Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.
Ar stiprinant kolegijų tinklą atsižvelgta į tarptautinių organizacijų rekomendacijas?
Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, taip pat šalies Studijų kokybės vertinimo centras.
Paieška archyve
