Visuomenėje vis dar galime išgirsti stigmas, kurios susijusios su inžinerijos krypties mokslais. Vilniaus Gedimino technikos universitetas („Vilnius Tech“) nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad inžinerija nėra tik apie matematiką ar fiziką, inžinerijoje taip pat galima atrasti kūrybą, o šios profesijos atstovais tampa tiek vyrai, tiek moterys. Inžinerija neturi apribojimų, tačiau visuomenėje stigmos formuojasi dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, baimės išbandyti ką nors naujo ir suklysti. Todėl šiais metais „Vilnius Tech“ su šūkiu „Tikėk, kad inžinerija – visiems kūrėjams“ priėmimų į aukštąsias mokyklas metu kreipsis į kiekvieną jaunuolį.
„Manau, kad kiekvienos aukštosios mokyklos tikslas atsiremia į švietimą ir ne tik savos bendruomenės, bet ir visos visuomenės edukaciją. Šiais metais „Vilnius Tech“ priėmimų kampanijos idėja susijusi su stigmomis, kurios formuojasi ne tik socialinėje srityje, bet taip pat yra juntamos ir moksle, ypač, kai pradedame kalbėti apie tam tikras profesijas, kuriose formuojamas klaidingas išankstinis nusistatymas. Ne paslaptis, kad inžinerija daugeliui atrodo itin sunki, monotoniška ir galbūt net kartais nekūrybiška profesijos kryptis, bet pažvelgus giliau, čia atsiveria dideli horizontai, tiesiog kartais reikia patikėti vidiniu jausmu ir neklausyti aplinkos suformuotų stigmų“, – apie pagrindinę priėmimų kampanijos idėją pasakoja „Vilnius Tech“ komunikacijos vadovas Dalius Stankevičius.
Plačiausiai visuomenėje paplitusios stigmos
Pasak „Vilnius Tech“ rektoriaus prof. Romualdo Kliuko, daliai visuomenės įprasta manyti, kad inžinerinės krypties srities studijas baigęs žmogus dirba nuobodų, monotonišką darbą, kad jis nemoka tinkamai komunikuoti. Tačiau yra priešingai – inžinierių darbas įdomus ir nesikartojantis. Kartais laikoma, kad inžinerija nėra ir kūrybiška profesija. Pats dažniausias, bet ir klaidingiausias įsitikinimas – inžinerija nėra tinkama merginoms.
„Šios stigmos dažnai pagrįstos klaidingomis nuostatomis ir stereotipais. Tiesą sakant, geri inžinieriai privalo turėti daug įvairių įgūdžių, bendrauti su įvairių profesijų žmonėmis. Taip jie prisideda prie naujovių diegimo ir atlieka lemiamą vaidmenį įvairiose pramonės šakose. Inžinerijai reikia techninių žinių, problemų sprendimo gebėjimų, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo derinio, o tai prieštarauja prielaidoms, susijusioms su šiomis stigmomis“, – pabrėžia „Vilnius Tech“ rektorius
Jam antrina ir D. Stankevičius, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jokia profesija negali turėti vienos lyties. Juk gerais specialistais, savo srities žinovais, gali tapti visi. Profesijos kelią formuoja pats žmogus ir visai nesvarbu tai vyriškos, ar moteriškos lyties atstovas.
„I nžinerija tik vyriška profesija – man viena iš neteisingiausių stigmų, kurias norisi paneigti. Juk užsienyje populiarėjanti inžinerija pritraukia vis daugiau moterų, kurios baigusios studijas turi gerai apmokamą darbą, kuria verslus, įsilieja į nuolat kintančią pramonės revoliuciją ir augančią technologijų pažangą. Kita stigma, į kurią norisi atkreipti dėmesį: inžinerija be kūrybos ar inžinerija tik apie skaičius. Inžinerija tuo ir žavi, kad čia slypi ne tik teorija ir praktika, bet ir žmogaus kūrybos laisvė matyti technologijas kitaip, kurti inovacijas, nes tikros inovacijos neturi šablonų, jos savimi ir yra unikalios. Todėl inžinerija taip pat unikali savo dinamiškumu ir išskirtinumu“, – apie stigmas pasakoja komunikacijos vadovas.
„Vilnius Tech“ neigia nusistovėjusias stigmas
R. Kliuko teigimu, stigmų keitimas – laipsniškas ir ilgalaikis procesas, kuriam reikia kolektyvinių inžinierių bendruomenių, švietimo įstaigų, pramonės lyderių ir visos visuomenės pastangų. Stengiantis pakeisti šias su inžinerija susijusias stigmas, „Vilnius Tech“ skatinamos švietėjiškos STEAM iniciatyvos, didinančios visuomenės informuotumą apie inžinerijos daugialypiškumą ir inžinierių indėlį į visuomenę.
„Aktyviai kuriame ir dalyvaujame įvairiose moksleivių informavimo programose, organizuojame karjeros muges ir seminarus, kuriuose pabrėžiamas inžinerijos kūrybiškumas, naujovės ir poveikis visuomenei. Skatiname ir pristatome sėkmingus inžinierius, kaip sektinus pavyzdžius. Pristatome asmenis, kurie laužo stereotipus ir tobulėja savo inžinerinėje karjeroje tikėdamiesi, kad tai įkvepia kitus siekti inžinerijos mokslų aukštumų. Skatiname merginas ir moteris siekti inžinerijos per mentorystės programas, stipendijas ir iniciatyvas, kurios suteikia lygias galimybes“, – apie veiksmus, griaunančius stigmas, sako rektorius.
Atrasti tikėjimą savimi ir norą bandyti kurti tokį profesijos kelią, kuriame save matai, ragina ir „Vilnius Tech“ komunikacijos vadovas. Jis atkreipia dėmesį, kad aukštosios mokyklos, turėdamos per daugelį metų sukauptos patirties, puikiai žino, kad dažnu atveju už jauną žmogų sprendimą priimą jo tėvai ar artimieji, ir tam tikrais atvejais jaunas žmogus nebeturi laisvo pasirinkimo.
„Mums, kaip universitetui, būtent čia ir norisi ištransliuoti, kad jei tu iš tikrųjų matai save inžinerijoje ar kitoje srityje, vadinasi, čia ir yra tavo kelias, todėl tikėk savimi ir bandyk“, – ragina D. Stankevičius.
„Vilnius Tech“ kūrėjų įgyvendinti projektai
Anot R. Kliuko, „Vilnius Tech“ bendruomenės nariai dirba ir įgyvendina įvairius projektus, susijusius su inovacijomis – kuria ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Pastarieji susiję ne tik su inžineriniais, bet ir biomedicininiais sprendimais.
„Pavyzdžiui, Mechanikos fakulteto novatoriai sukūrė išmanųjį ypatingo tikslumo elektrocheminį mikroskopą, kuris atpažįsta specifines ląsteles, dirbtinio intelekto pagalba analizuoja duomenis. Taip taupomas mokslininkų laikas. Šis mikroskopas naudojamas ne tik korozijos ar kitų įrenginių gedimų nustatymui, bet ir vėžinių ląstelių radimui“, – apie išradimą pasakoja R. Kliukas.
Dar vienas projektas, prie kurio dirba Fundamentinių mokslų fakulteto novatoriai – antimikrobinių peptidų, stabdančių gedimo bakterijų veikimą, analizė. Įdėjus jų į maistą, pastarasis negenda. Novatoriai tiria ir ekologiško impregnanto panaudojimą medienai. Tai sudarys palankias sąlygas medieną perdirbti arba kompostuoti.
„Elektronikos fakulteto novatoriai tiria elektromagnetinio lauko poveikį gyvūninėms ląstelėms, kurios gali būti pritaikytos vėžio gydymui. Įgyvendinant šį projektą, bendradarbiaujama su daugiau nei 10 laboratorijų iš įvairių pasaulio šalių. Tikiu, kad tai padės pasistūmėti vėžio gydymo procesuose“, – pasakoja R. Kliukas.
Paieška archyve
