Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1769(2), kuriomis tobulinamas mokslo ir studijų sistemos valdymas, gerinama studijų ir mokslo (meno) veiklos kokybė, sukuriamos teisinio reguliavimo sąlygos, reikalingos tyrėjų karjeros patrauklumui didinti.
Įstatyme įtvirtinta tokia studijų sistemos sandara:
1) pakopinės studijos – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį, kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti;
2) profesinės studijos – kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.
Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.
Kaip pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvoje yra per 800 studijų programų, kiekvienais metais registruojama apie 40 naujų, tačiau ne visos jos yra pagrįstos taikomaisiais ir fundamentiniais moksliniais tyrimais, todėl įstatyme įtvirtinami mokslo reikalavimai skirtingoms studijų pakopoms, numatomas pereinamasis laikotarpis pasirengimui.
Įstatyme reglamentuotos tarpkryptinės studijos. Jos skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.
Pasak J. Šiugždinienės, priimtais pakeitimais suteikiamos galimybės universitetams daugiau galimybių planuoti savarankiškai magistrantūros vietas, taip pat nebus taikomos sankcijos dėl studentų nubyrėjimo, jei tas nubyrėjimas sieks iki 25 proc.: „Tai yra labai svarbu, tikimės didesnio orientavimosi į kokybę. Šiandien dažnai matome, kad aukštosios mokyklos mėgina išsaugoti studentus, nes nori išsaugoti studijų krepšelį, tikimės kad šios naujovės padės orientuotis į kokybę.“
Teisės akto pakeitimais stiprinamos kolegijos. Jų studijos, ministrės teigimu, turės būti grįstos taikomąja moksline veikla, taikomaisiais tyrimais: „ Mūsų rūpestis, kad kolegijose būtų kuo daugiau sąsajų su praktika, kuo daugiau taikomųjų tyrimų, taigi kolegijose yra stiprinama praktikos dedamoji, įtvirtinami reikalavimai, kad daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Studentų praktika turi būti ne trumpesnė nei vieni metai.“
Kolegijoms suteikiama galimybė ateityje vykdyti profesinę magistrantūrą, jei kolegijos tenkins magistrantūrai keliamus taikomojo mokslo reikalavimus ir jei valstybė patvirtins, kad tokia programa yra reikalinga.
Pasak ministrės, labai svarbus įstatyme reglamentuotas galimas universitetų ir kolegijų resursų apjungimas tose srityse, kuriose reikalingų specialistų skaičius yra labai mažas ir mažėjantis ir reikalinga infrastruktūra yra brangi, tačiau tos sritys valstybei yra labai svarbios, pavyzdžiui žemės ūkio mokslai, jūrininkystė, viešasis saugumas: „Šiose srityse specialistų parengimas mums yra labai svarbus, tačiau jų skaičius yra pakankamai mažas, kai kuriose net labai mažas, o infrastruktūra labai brangi, todėl čia nematome poreikio turėti binarinę sistemą, universitetų ir kolegijų resursai galėtų būti apjungti.“
Įstatymu yra stiprinamos tyrėjų karjeros galimybės ir jų karjeros patrauklumas – Lietuva pereina prie Europos Komisijos patvirtintų rekomendacijų, nustatydama keturias tyrėjų karjeros pakopas:
1) pradedantysis tyrėjas – asmuo turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; jis vykdo mokslinę (meno) veiklą vadovaujant pripažintam arba pirmaujančiajam tyrėjui;
2) patvirtintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), kurio mokslinė (meno) veikla nėra visiškai savarankiška;
3) pripažintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), pasiekęs mokslinės (meno) veiklos savarankiškumo lygį;
4) pirmaujantysis tyrėjas – savarankiškas mokslininkas (meno daktaras), pirmaujantis savo tyrimų ar mokslo (meno) srityje.
Už įstatymą balsavo 114 Seimo narių, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 7 parlamentarai.
Paieška archyve
