Daug švietimo persikelia į elektroninę erdvę. Ir gerai – taip mokomoji medžiaga tampa prieinama didesnei daliai žmonių. Be to, daug kas dabar mokosi savarankiškai ar laiką leidžia žiūrėdami dokumentiką, klausydami audio knygas. Bet ar taupant laiką galima jas pagreitinti?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Klausimas, žinoma, yra susijęs su produktyvumu. Technologinės galimybės, savaime aišku, leidžia pagreitinti vaizdo įrašus, tinklalaides, audio knygas. Bet ar taip neprarandame turinio?
Naujas Kalifornijos universiteto tyrimas atskleidė, kad mokomąją medžiagą galime suvirškinti ir grojamą 2x greičiu (dvigubai greičiau). Mokslininkai pakvietė 231 studentą dalyvauti tyrime. Dalis jų žiūrėjo vaizdo įrašus įprastu greičiu, dalis – 1,5x, dalis – 2x, likę – 2,5x greičiu. Jie žiūrėjo paskaitų įrašus ir po to atliko testą, kuris matavo jų medžiagos įsisavinimą. Tarp pirmų trijų grupių didesnių skirtumų nebuvo pastebėta. Tik 2,5x greičio grupei sekėsi prasčiau.
Kaip tai įmanoma? Na, žmonės kalba skirtingu greičiu, bet jūs vienodai gerai suprantate visus. Jūsų smegenys yra prisitaikiusios priimti informaciją greitai. Jūs galvojate greičiau nei kalbate, todėl ir klausotės efektyviau nei jums atrodo. Jūsų smegenims dukart pagreitintas vaizdo įrašas primena tiesiog greitai kalbantį žmogų.
Taigi, paskaitų įrašus, tinklalaides, audioknygas ir kitą mokomąją medžiagą galite klausyti ir dvigubai greičiau – sutaupykite šiek tiek laiko. Spaustis link 2,5x greičio tikriausiai būtų neproduktyvu.
Tiesa, žmogaus pažintiniai gebėjimai yra labai individualus dalykas. Nenusiminkite, jei 2x greitis jums nebus priimtinas. Anksčiau publikuoti tyrimai pateikė skirtingus rezultatus – vieni teigė, kad didesnis įrašų atkūrimo greitis gali būti naudingas, kiti tvirtino priešingai. Tai priklauso ir nuo jūsų energijos lygio, emocinės būsenos ir kitų faktorių. Pavyzdžiui, jei ketinate konspektuoti, galbūt reikės rinktis įprastą greitį.
Paieška archyve
