Šiandien dirbtinio intelekto (DI) plėtra itin sparti ir apimanti vis daugiau įvairių sektorių, todėl poreikis susipažinti su šia sritimi kyla įvairių sričių specialistams. Yra daugybė įvairių kursų ir medžiagos apie DI anglų kalba, tačiau tokios mokomosios medžiagos lietuvių kalba trūksta, rašoma KTU pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atsižvelgdamos į tai ir norėdamos Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę supažindinti su šia sritimi, KTU dėstytojos sukūrė specialų kursą, kuriame visa informacija apie DI pateikiama lietuviškai. Be to, šis kursas skirtas įvairių sričių specialistams.
KTU Informatikos fakulteto docentė, Dirbtinio intelekto centro vadovė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentė Kristina Šutienė bei Elektros ir elektronikos fakulteto lektorė Neringa Dubauskienė KTU bendruomenėms nariams siūlo išbandyti masinį atvirą internetinį kursą „Dirbtinis intelektas“.
Kurso kūrėjos pastebi, kad tai, jog visa informacija šiame kurse pateikiama lietuvių kalba – ne vienintelis privalumas. „Kitas privalumas – nei programuoti, nei instaliuoti specialiųjų programinių priemonių nereikia. Visoms užduotims atlikti pakanka skaičiuotuvo ar skaičiavimų programos (pvz., MS „Excel“). Tačiau kursas išsamus, trunkantis keturis mėnesius, o jį pabaigus išduodamas tą pažymintis sertifikatas“, – teigia kurso kūrėjos.
Siekia įtraukti kuo įvairesnių sričių atstovus
DI plėtra pasaulyje – itin sparti ir apimanti įvairius sektorius, o DI sprendimai vis plačiau taikomi verslo, medicinos, viešajame ir kituose sektoriuose, todėl pamažu su DI sprendimais vis dažniau susiduria įvairių sričių specialistai. Todėl siekdamos kuo daugiau KTU bendruomenės narių supažindinti su DI tematikomis, KTU dėstytojos ir sukūrė masinį atvirą internetinį kursą „Dirbtinis intelektas“.
„Masinis atviras internetinis kursas skirtas visiems, norintiems susipažinti su šia mokslo šaka išsamiau, tam, kad susidūrę su DI naudojimu darbe ar kasdienybėje, galėtų priimti informuotus sprendimus. Šis kursas nėra skirtas tik IT, matematikos ar automatikos sričių atstovams. Siekiame pritraukti įvairių sričių specialistus, pavyzdžiui, chemijos, mechanikos ar ekonomikos, kurie nori susipažinti su DI“, – teigia A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Kursas apima 12 tematikų, kuriose pateikiami paskaitų įrašai, skaidrės, rekomenduojama literatūra, savikontrolės ir baigiamieji testai bei kitos užduotys. Kursas pradedamas nuo optimalių sprendimų paieškos algoritmų, ekspertinių sistemų, duomenų analizės ir baigiamas mašininio mokymosi algoritmų aiškinimu.
Kurse dalyviai (studentai, dėstytojai bei kiti KTU bendruomenės nariai) ne tik susipažįsta su DI metodais ir mašininio mokymosi algoritmais, bet ir įgyja žinių apie tai, kaip algoritmai veikia: visų algoritmų aiškinimas labiau grįstas detaliais matematiniais skaičiavimais, algoritmų esminių žingsnių įvardijimu, paprastais pavyzdžiais, algoritmų taikymu ir nauda.
„Kursas iliustruotas paprastais pavyzdžiais, pateikiant detalų ir visą išsamų sprendimą aiškinant kiekvieną iš algoritmų. DI sistemų programinės realizacijos ir programavimo niuansai šiame kurse nėra detalizuojami, siekiant įtraukti kuo įvairesnių sričių atstovus“, – sako A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Kursas atliepia skirtingus poreikius
Tai, kad kursas tinkamas įvairių krypčių atstovams, patvirtina jį baigusiųjų atsiliepimai.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Alina Stundžienė tikina, kad kursu susidomėjo pirmiausia dėl to, kad DI pastaruoju metu ypač populiari tema. „Be to, norėjau atsakyti sau į klausimą, ar mano dėstomi metodai paskaitų metu – ekonometriniai, kiekybinių tyrimų metodai, taikomi ekonomikoje, yra laikomi DI metodais. Atsakymą gavau: dalį metodų šiame kurse radau. Kursas buvo tikrai įdomus ir naudingas“, – tikina A.Stundžienė.
Dirbtiniu intelektu jau seniai besidominti KTU Informatikos fakulteto docentė Regina Misevičienė šį kursą nusprendė baigti norėdama susipažinti su naujausia metodika. „Kursų metu suteiktos žinios iš įvairių sričių. Įgytas žinias neabejotinai panaudosiu rengiant mokslinį darbą“, – teigia ji.
Programų sistemų bakalauro studijų ketvirtakursis Erikas Masaitis, niekada per daug nesidomėjęs DI, stipriai išpopuliarėjus DI sąvokai, visgi nusprendė sužinoti, kas tai yra ir kaip tai veikia.
„Kursą pabaigiau ne dėl to, kad reikėjo, bet dėl susidomėjimo. Kursas lengvai suprantamas, įdomus, įgijau DI srities pradmenis. Be to, jis buvo susijęs su mano studijuojamu moduliu, tad tai buvo dviguba nauda. Pabaigiau šį kursą gana anksti – pusmečio pradžioje, tad paskaitose jau žinodavau apie ką kalbama ir kas laukia. Šiuo metu turiu robotų programavimo modulį, kuriame simuliacijas, kurios atpažįsta objektus, tad šiame modulyje tikrai praverčia įgytos žinios“, – pasakoja E.Masaitis.
Planuose – mokymai ne tik KTU bendruomenei
Šiuo metu KTU taip pat siūlo pradedantiesiems skirtą DI kursą „Elements of AI“, kurį sukūrė Helsinkio universitetas ir IT įmonė „Reaktor“. KTU šį kursą kuruoja Lietuvoje. Masinis atviras internetinis kursas „Dirbtinis intelektas“, anot kūrėjų, labiau skirtas pažengusiems, tačiau suprantamas ir neturintiems DI žinių.
„Planuojame praplėsti kursą dar labiau pažengusiems ir įtraukti programavimo pavyzdžius, užduotis bei projektines veiklas, kurių metu kurso dalyviai bus mokomi sukurti DI sprendimų programines realizacijas.
Pastebime, kad tiek ekonomistai, fizikai ar statybininkai, kuriems įdomus dirbtinis intelektas ir kuriems patinka algoritmuoti, puikiai atlieka programavimo užduotis. Todėl tikimės, kad suteikdami jiems tinkamas žinias ir pagrindus, turėsime dar labiau DI srityje pažengusią KTU bendruomenę“, – teigia A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Planuodama tolimesnius žingsnius, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė tikisi, kad pavyks kursą padaryti prieinamą ne tik KTU bendruomenės nariams.
„Būtų naudinga ir įdomu tokį kursą pateikti platesnei Lietuvos bendruomenei. Tokiu būdu atlieptume ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos DI strategijos rekomendacijas ir palengvintume jų įgyvendinimą, šviečiant visuomenę DI srityje ir ruošiant ją naujai skaitmenizacijos erai“, – pastebi A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Paieška archyve
