Programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kalbėjo šiandien oficialiai pristatydama programos pagrindines gaires.
„Tikiuosi, kad iki 2030 metų Lietuvoje turėsime beveik tūkstantį „Tūkstantmečio mokyklų“. Sieksime, kad permainos pasiektų visas šalies mokyklas, nes šiuolaikiška ir vaikų įvairovei bei jų poreikiams atvira mokykla turi veikti kiekvienoje savivaldybėje. Visi vaikai turi turėti lygiavertes sąlygas mokytis, nepriklausomai nuo to, kokioje socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje aplinkoje jie auga ir kokių poreikių turi“, – sakė J. Šiugždinienė.
Pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad pirmuoju etapu diegti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybių. Numatyta, kad mokymosi sąlygos pagerės ne mažiau kaip 100 tūkst. mokinių. Ne mažiau kaip 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų. Infrastruktūrą pirmuoju etapu turėtų pagerinti ne mažiau kaip 150 mokyklų.
Dr. Eglė Pranckūnienė, dirbusi darbo grupėje, kuri tobulino „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, pasidžiaugė, kad programa kito ir šiek tiek tolo nuo pradinio sumanymo. „Dabar „tūkstantmečio mokykla“ susikoncentravo į įtraukųjį ugdymą – Lietuvai labai aktualią kryptį, nes mokyklos iki 2024 metų turi pasiruošti įgyvendinti įtraukiojo ugdymo naujas nuostatas. Antras teigiamas pokytis – programa bus orientuota ne į vieną mokyklą savivaldybėje, o apims visas mokyklas, nes akcentuojamas įtraukiojo ugdymo ekosistemos kūrimas savivaldybėje. Ir trečias pokytis – tai nebebus trumpalaikė programa, bet ilgalaikė, ilgainiui aprėpsianti visas mokyklas“, – sakė E. Pranckūnienė.
Vaidas Bacys, švietimo ekspertas, Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius, pastebėjo, kad programoje pirmą kartą skiriamas išskirtinis dėmesys kaimyninių savivaldybių ir mokyklų bendradarbiavimui ir eliminuojamas mokyklų konkurencijos elementas.
Įgyvendinant programą bus remiamasi keliais pagrindiniais principais. Pirma, bendradarbiaujant su savivaldybėmis bus ieškoma individualių sprendimų ir tariamasi dėl konkrečių pažangos tikslų pasiekimo. Antra, dalyvaujančiose mokyklose bus sukurta įtraukiojo ugdymo ekosistema. Trečia, programoje dalyvaujančių mokyklų mokytojai ir mokyklų vadovai nuosekliai stiprins kompetencijas keliose prioritetinėse kryptyse: įtraukiojo, STEAM, kultūrinio ir lyderystės ugdymo. Bus tobulinama ir mokyklų infrastruktūra. Ketvirta, „Tūkstantmečio mokykloje“ ugdymo organizavimas ir valdymas bus grindžiamas mokyklų bendradarbiavimu, kad infrastruktūra ir intelektiniai ištekliai būtų prieinami ir gretimų mokyklų mokiniams ir mokytojams.
„Ministerijoje ir kitose valstybės institucijose pilni stalčiai studijų, tyrimų, tarptautinių organizacijų rekomendacijų. Nuolat daugiau energijos skiriama strategijoms rengti, o ne joms įgyvendinti. Tačiau iki šiol didžioji dalis vaikų tebesimoko mokyklose, kurios neatitinka geros mokyklos idėjos. Turime pagaliau nuspręsti, kad 5-8 klasių mokiniai nebegali mokytis vienoje klasėje. Vienuoliktokas turi turėti galimybę pasirinkti mokytis bet kurį dalyką, kurio reikia jo ateities perspektyvoms, o ne tik tą, kuriam susidaro klasės komplektas. Vaikai privalo turėti sąlygas gamtos mokslų žinias stiprinti praktikos darbuose, laboratorijose, o mokyklos aplinka turi būti pritaikyta įvairiems vaikų poreikiams. Mokytojai ir mokyklų vadovai privalo turėti sąlygas stiprinti kompetencijas ir įgyti naujų, mokytojai turi turėti galimybę dirbti visu etatu ir uždirbti orų atlyginimą“, – sakė J. Šiugždinienė.
Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Ji kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius. Bus nustatyti ir bendri rodikliai, kurių kiekviena savivaldybė, dalyvaudama programoje, turės pasiekti.
Paraiškas dalyvauti programoje galės teikti viena ar kelios savivaldybės kartu, pvz., didmiesčio ir žiedinė savivaldybė, kelios greta esančios nedidelės savivaldybės ir pan. „Tūkstantmečio mokyklomis“ galės tapti tos mokyklos, kurios per priėmimą neorganizuoja mokinių atrankos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių.
Vytenis Tomkus, Kaišiadorių rajono meras, ir Dovydas Kaminskas, Tauragės rajono meras, programą vertina pozityviai. V. Tomkus jau yra paskaičiavęs, kiek savivaldybė galėtų gauti pinigų programai diegti. Kaip sako meras, ši programa bus didelė paspirtis savivaldybei ir padės siekti aukštos ugdymo kokybės. Pasak D. Kaminsko, ši programa – didžiulis žingsnis Lietuvai. „Reikia susitvarkyti mokyklų tinklą, kad mokytojai turėtų tinkamus darbo krūvius. O kai jie bus dėl to ramūs, galės didesnį dėmesį skirti ir kokybiškam vaikų ugdymui. Programa įtraukianti, nieko nepaliekanti nuošalyje. Vietoj politinių grumtynių dabar galime pasidaryti bendradarbiavimo programą“, – sako Tauragės rajono meras D. Kaminskas.
Lėšos galės būti skiriamos ugdymo ir su ugdymo kokybe susijusioms problemoms spręsti: vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti, jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti, laikantis universalaus dizaino principų (įrengiami sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos ir pan.). „Tūkstantmečio mokyklų“, kaip metodinių centrų, tinklaveiką skatins ir palaikys bei metodinę pagalbą ir konsultacijas teiks Nacionalinėje švietimo agentūroje įsteigta „Tūkstantmečio mokyklų akademija“.
Artėja į pabaigą derybos su Europos Komisija dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos finansavimo. Tikimasi, kad jai įgyvendinti bus skirta iki 210 mln. Eur. Finansavimas savivaldybėms būtų skiriamas pagal mokinių skaičių.
Programos koncepcija rengta atsižvelgiant į Geros mokyklos koncepciją, bendradarbiaujant su švietimo ir vadybos ekspertais.
Paieška archyve
