Studentai pašiepė skubotą ministerijos sprendimą dėl norminių studijų kainų kėlimo

ŠMSM pasirinkimas

Šią savaitę planuojama priimti sprendimą dėl LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) dar sausio 18 d. pateikto projekto dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo, kuriuo siūloma gerokai didinti normines studijas kainas – tai yra, studentui valstybės skiriamą finansavimą studijoms.

Tuo tarpu studentai nepritaria šiuo metu vykstančiam procesui, nes jis, anot jų, yra įgyvendinamas skubotai ir gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą bei turėti kitų neigiamų pasekmių, o pirmasis žingsnis turėtų būti studijų finansavimo modelio keitimas.

Į šio klausimo svarstymą Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nusprendė pažiūrėti su humoru ir paskelbė sprendimą pašiepiančią memų (komiškų iliustracijų) seriją.

Studijų kaina didinama studijų prieinamumo sąskaita?

Nors, kaip rašoma LSS pranešime spaudai, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama, jog visi norintys ir studijoms pasirengę žmonės turėtų sąlygas studijuoti, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos finansinės padėties, pasak studentų, šiuo metu elgiamasi priešingai.

„Didinant norminę studijų kainą, planuojama mažiau valstybės finansuojamų (VF) studijų vietų, kas elementariai mažins valstybės finansuojamą studijų prieinamumą tiems, kurie atitiks ŠMSM keliamus minimaliuosius stojimo į VF vietas reikalavimus, – pabrėžia LSS vadovas ir atkreipia dėmesį, jog bendri priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai nesikeičia. – Tuo tarpu norminė studijų kaina iš esmės yra „surišta“ ir su pačios aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina, tai reiškia, jog jos bus priverstos didinti studijų kainas tiems studentams, kurie ketina studijuoti savo lėšomis.“

Dėmesys į tai, kad padidėjus norminėms studijų kainoms, tuo pačiu studijos brangs valstybės nefinansuojamas studijų vietas besirenkantiems studentams, atkreipiamas ir Vyriausybės socialinės grupės pažymoje , o LR Finansų ministerijos išvadoje pastebima, jog nėra pateikiamas vertinimas, ar neišaugtų studentų skaičius, apmokančių studijas nuosavomis lėšomis, kas gali mažinti studijų prieinamumą.

Iš Ministerijos trūksta aiškumo, nepaisomi terminai

Sarkanas stebisi, jog ŠMSM ketina didinti normines studijų kainas, tačiau suinteresuotoms grupėms prašant atskleisti ir konkrečiais skaičiais pagrįsti, kiek VF vietų bus numatyta šiais metais bei kaip tos studijų vietos bus paskirstytos pagal studijų kryptis, lieka neaišku. „Norminė studijų kaina ir studijų vietų skaičius bei jo skirstymas yra du absoliučiai lygiagretūs klausimai, kurie neturėtų būti sprendžiami atskirai. Manau, kad situacija keltų mažiau nepasitenkinimo ir būtų aiškesnė, jei Ministerija sutiktų pateikti preliminarius paskaičiavimus, kiek VF vietų bus skirta šiemet“, – svarsto E. Sarkanas ir priduria, jog nerimą kelia ir tai, kad priimant sprendimus nėra paisoma terminų.

„Remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, terminas, iki kurio turi būti patvirtintos norminės studijų kainos, yra einamųjų metų sausio 15 d., tad akivaizdu, kad jis jau prieš kurį laiką praėjo, tačiau panašu, jog tai gali ministrei nesutrukdyti po nutarimo priėmimo praktiškai iš karto pasirašyti sekantį įsakymą dėl norminių studijų kainų“, – pastebi E. Sarkanas.

Ragina nustoti žaisti jaunų žmonių likimais

LSS prezidento Eigirdo Sarkano teigimu, iš pirmo žvilgsnio norminių studijų kainų didinimas yra sveikintinas žingsnis, o nuosekliai didinti vienam studentui skiriamą finansavimą ne kartą yra siūliusi ir LSS, tačiau tai daryti reikėtų kompleksiškai ir tik įgyvendinus Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programoje esančią nuostatą atnaujinti aukštųjų mokyklų finansavimo modelį.

„Norint nuosekliai didinti finansavimą vienam studentui, reikia nustoti šokinėti nuo vieno kraštutinumo, šiuo atveju nemokamo bakalauro idėjos, kuri nebuvo bloga, tačiau turėjo savo pasekmes, prie kito – kuomet didinamas finansavimas vienam studentui nepagalvojant apie pasekmes, kurias gali patirti dabartiniai abiturientai. Laikas nustoti žaisti jaunų žmonių likimais ir imtis iš esmės, tačiau nuosekliai keisti aukštojo mokslo finansavimo modelį, įskaitant ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, o ne daryti tai prabėgomis, kaip yra daroma dabar,“ – apie būtinus pokyčius kalba LSS vadovas.

Jo nuomone, norint nuosekliai didinti finansavimą vienam studentui, būtina peržiūrėti ir tobulinti studentų paramos sistemą, bent dalį finansavimo susieti su aukštųjų mokyklų kokybiniais rodikliais ar su valstybės raidai būtinų tikslų įgyvendinimu. Taip pat naujas modelis turi apimti ir studijų prieinamumo elementą, visų pirma, suvienodinant VF ir VNF studentų priėmimo reikalavimus ir numatant alternatyvius būdus patekti į aukštąsias mokyklas, neapsiribojant brandos egzaminų rezultatais.