Profesinis mokymas yra paslauga klientui, todėl klientas turi turėti galimybę pasinaudoti paslauga jam patogiu būdu. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras (toliau – Centras) tai suprato ir nuotolinį mokymą pradėjo taikyti gerokai anksčiau, negu Covid-19 jį pavertė vieninteliu saugiu būdu mokytis, dirbti, teikti paslaugas, rašoma pranešime.
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro nuotr.
Efektyvumą lemia logika: pasiūla turi atitikti poreikius
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras prieš trejus metus tapo Lietuvos nuotolinio ir e. mokymosi asociacijos (LieDM) nariu, o nuo 2018 m. Centro mokiniai jau galėjo rinktis mokytis nuotoliniu būdu ne tik pirminiame profesiniame mokyme, bet ir tęstiniame ugdymo procese.
„Laikausi nuostatos, kad naujoves diktuoja poreikiai, sparčiai besikeičianti rinka. Per tokią prizmę vertinamos naujovės savaime verčia pasirinkti efektyviausias priemones, kurios, kaip parodė laikas, padeda pasirengti ir netikėtumams, kokie ištiko per pandemiją“, – sako Centro vadovė dr. Dalia Martišauskienė.
Jos žodžiais, Centro siekis sudaryti sąlygas mokytis pagal poreikius ir galimybes verčia būti lankstų. Taip šalia tradicinio dieninio mokymo Centre atsirado galimybė mokytis vakarais – tai ypač atitiko tęstinio mokymo dalyvių lūkesčius. Atlikus formalias procedūras, Centras moksleiviams, kurie norėjo mokslą derinti su vaikų auginimu, šeiminiais rūpesčiais, sveikatos problemomis, laikinais darbais užsienyje, kitomis veiklomis, pasiūlė teorinius dalykus mokytis nuotoliniu būdu. Taigi – besimokančiųjų poreikiai padiktavo ir pasiūlą, kuri tapo efektyviu sprendimu.
Karantinas kitaip: mokytoja tapo filmukų veikėja
Gintarė Andrijauskienė ir Vaida Skliuderienė Centre moko skirtingų dalykų. Jeigu V. Skliuderienės dėstomi dalykai – informacinės technologijos (IT) ir kompiuterinio projektavimo operatoriaus programa – sudaro sąlygas, rodos, be didesnių problemų mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu, tai G. Andrijauskienės sritis – apdailininkų mokymas – sunkiau įsivaizduojamas nebendraujant gyvai. Tačiau abi Centro pedagogės sako, kad ir jos pačios, ir jų mokiniai ne tik įveikė iššūkius, bet ir atrado daugelį tokio mokymo pranašumų.
Profesijos mokytoja G. Andrijauskienė karantiną ir visuotinai privalomą nuotolinį mokymą išnaudojo itin produktyviai, nors mokant apdailininkus tai atrodo sudėtinga. Karantino metu mokytoja namuose ėmėsi remonto: ji filmavo ir komentavo visą procesą, taip parengdama vaizdo siužetus, atitinkančius realią praktiką.
Tačiau, kaip pastebi mokytoja, gyvas praktinis mokymas yra būtinas, nes svarbu mokinį mokyti tepti glaistą, teisingai laikyti glaistyklę, laiku koreguoti tai, kas nesiseka. Vaizdo įrašai gali suteikti tik minimalių žinių.
„Kol vieni panikavo, mes ramiai rengėmės visuotiniam nuotoliniam mokymui“
„Įgijęs kompiuterinio projektavimo operatoriaus kvalifikaciją, specialistas galės dirbti įmonėse, kurios teikia kompiuterinės ir inžinerinės grafikos objektų projektavimo paslaugas. Taigi mano mokymo sritis neatsiejama nuo kompiuterio, bet rengiant specialistus, reikia ugdyti ir kitus gebėjimus, kaip, pavyzdžiui, gebėti dirbti komandoje, būti lyderiu. Tačiau gyvenime ir vienam teks priimti sprendimus, imtis atsakomybės“, – įveda į nuotolinio mokymosi kontekstą V. Skliuderienė, IT ir kompiuterinio projektavimo operatoriaus programos mokytoja.
Mokiniai ne tik atliko braižybos užduotis ar skaitė brėžinius. Centro mokiniai mokymosi proceso metu dalyvaudavo simuliacijose, kaip pavyzdžiui, pokalbis dėl darbo. Centre, mokytojos pastebėjimu, tai nesudėtinga, o nuotolinio mokymosi sistemoje, bent jau iš pradžių, toks užsiėmimas tapo iššūkiu. Kaip ir nuotolinė konferencija, kurios metu kuriami produktai, keičiamasi informacija tarpusavyje, koreguojama, vyksta pristatymai ir diskusijos.
Moksleivių gebėjimai įvairūs, tad mokytojai tenka padėti įveikti ne tik mokomojo dalyko, bet ir nuotolinio mokymosi iššūkius. Tačiau įveikti iššūkiai didina savivertę, suteikia papildomų gebėjimų, kurie, kaip pastebi V. Skliuderienė, pravers baigus mokslus ir dirbant įmonėse.
„Nuotolinis mokymas padeda įtvirtinti nuostatą, kurią diegiu savo mokiniams: yra problema – sprendimo reikia ieškoti diskutuojant, svarstant variantus. Mokantis nuotoliniu būdu, mokytojas neprieis, kad parodytų, kurį mygtuką spausti“, – sako V. Skliuderienė, akcentuodama, kad nuotolis ir savarankiškas darbas moko apgalvoti problemą ir ieškoti sprendimo – tai bus būtina pradėjus dirbti įmonėse.
Nuotolinis mokymas – nauja patirtis, kuri turėjo ateiti
Centro mokytojai turi būtinų kompetencijų ir praktikos mokyti nuotoliniu būdu. Tam talkino ne tik LieDM asociacija, bet ir patys Centro mokytojai, padėdami vienas kitam. Gimnazijos skyriaus vedėja Palmira Jurgilienė, pasak Centro vadovės dr. D. Martišauskienės, yra nuotolinio mokymo pirmtakė, turinti didelę tokio mokymo praktiką, viena iš šios srities lyderių.
„Mokydamiesi nuotoliniu būdu, mūsų mokiniai gauna visa tai, ką gautų ir būdami klasėje. Centro mokytojai parengė teorines ir praktines užduotis, adaptavo jas nuotoliniam mokymui, tad „Moodle“ sistema sudaro galimybes mokytis tiek specialybės dalykų, tiek dirbti gimnazijos klasėms. Turime ir gerosios praktikos pavyzdį: vienas mokinys, kuris fizikos mokėsi nuotoliniu būdu, sėkmingai išlaikė valstybinį fizikos egzaminą“, – neslepia pasididžiavimo Centru dr. D. Martišauskienė.
Pasak Centro vadovės, mokomosios medžiagos adaptavimas nuotoliniam mokymui buvo pedagogų kūrybiškumo, išradingumo išbandymas. Norint pritraukti ir sudominti mokinį, medžiaga turi būti dinamiška, vizuali, įtraukianti vaizdu ir garsu. Vadovė sako mačiusi mokytojų nerimą, tačiau lūžis įvyko. Įveikę pirmuosius iššūkius, mokytojai neslėpė pasitenkinimo ir žinojimo, kad viskas bus gerai.
„Aš noriu tobulėti pati, noriu, kad ir man, ir mano mokinimas būtų įdomu. Nuotolinis mokymas – nauja patirtis, kuri turėjo ateiti“, – sako Centro profesijos mokytoja G. Andrijauskienė.
Paieška archyve
