Mintys apie galimybes tęsti studijas magistrantūroje gali aplankyti skirtinguose gyvenimo etapuose – iš karto baigus bakalauro studijas, įsiliejus į darbo rinką ir ėmus svarstyti apie tolimesnį karjeros kelią arba net gerokai vėliau, pajutus tam tikros srities žinių atnaujinimo poreikį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Neretai su šiomis mintimis kartu kyla ir dvejonės – o kas iš to? kodėl reikalingos magistrantūros studijos? kokią naudą jos neša?
VGTU nuotr.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto dekano prof. dr. Šarūno Pauliko, tokie klausimai neretai kyla inžineriją baigusiems studentams. „Dažnas svarsto, kodėl reikia tęsti studijas, mat norint gauti gerą darbą elektronikos, elektros ar informatikos inžinerijos srityse užtenka ir bakalauro laipsnio. Talentingi inžinieriai rinkoje turi itin didelę paklausą, o daugybė jaunų specialistų vien su bakalauro diplomu džiaugiasi gerais atlyginimais, puikiomis įsidarbinimo galimybėmis ir darbo sąlygomis“, – pastebi jis. Vis tik magistrantūros laipsnis – ne tik užrašas diplome, jis atneša ir labai praktinę naudą.
Galimybės karjerai ir didesniam atlygiui
Magistrantūros studijos suteikia galimybę kelti kvalifikaciją ir atveria platesnes galimybes rinktis darbo vietą, suteikia konkurencinį pranašumą. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktoje analitinėje apžvalgoje „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2020“ minima, kad šiuo metu Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi 57,6 proc. 30–34 m. amžiaus gyventojų, o Lietuvos aukštojo mokslo absolventų užimtumas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių tarp EBPO šalių. „Magistrantūros studijų diplomas padeda išsiskirti darbo rinkoje, nes atsiduriama tarp ~25 proc. labiausiai išsilavinusių žmonių. Visuomenei ir rinkai reikia subrendusių specialistų, gebančių kurti inovacijas ir dirbti su aukščiausio lygio technologijomis, vadovauti projektams. Tam reikalingas žinias suteikia antros pakopos studijos“, – sako Š. Paulikas.
Antros pakopos išsilavinimas įvertinamas ir skaitine išraiška. STRATA duomenimis, 2018 m. absolventų, ką tik studijas baigusių Elektronikos ir elektros inžinerijos srities magistrantų, vidutinis atlygis jau buvo 64 proc. didesnis nei baigusių tos pačios srities bakalauro studijas. Šis procentas kas ketvirtį toliau didėjo.
„Magistro laipsnis atveria daug platesnes ir įvairesnes karjeros galimybes, nesvarbu, ar norima pakilti pareigose savo įmonėje, ar pakeisti darbo pobūdį kitoje įmonėje, ar net išbandyti savo jėgas individualioje veikloje. Daugelis darbdavių ieško darbuotojų su gilesnėmis žiniomis ir geresniais įgūdžiais, o magistro laipsnis padeda išsiskirti iš minios“, – akcentuoja VGTU Elektronikos fakulteto dekanas.
Būdas neatsilikti nuo naujovių
Nestinga teigiančių, kad tam, jog taptum geru techniku ar programuotoju nereikia 4 ar daugiau metų mokytis. „Taip, profesiją įgyti galima ir per trumpesnį laiką, tačiau tapti inžinieriumi ir išsilavinusiu žmogumi – vargu. Išmokti atlikti mechaninį veiksmą ir įgyti paprastus įgūdžius galima ir per 1–2 metus, tačiau galvojant apie ateities karjeros kelią anksčiau ar vėliau ima trūkti platesnio suvokimo, požiūrio, atsiveria žinių bei bendro išsilavinimo spragos. Kartais be aukštesnio išsilavinimo tiesiog nėra galimybės užimti aukštesnes pareigas“, – pastebi Š. Paulikas.
Antros pakopos studijas neretai renkasi ne tik ką tik baigę, bet ir jau savo srityje darbo patirties įgiję specialistai. Anot Š. Pauliko, į studijas sugrįžtama norint susipažinti su naujausiomis srities technologijomis, aktualiais tyrimais, moderniomis naujovėmis ir jų taikymu praktikoje. „Ne veltui kai kurie darbdaviai patys ragina specialistus plėsti akiratį studijuojant magistrantūros studijose – tai suteikia galimybę tobulėti, imtis tyrimų, įvaldyti naujausią įrangą ir taip atnaujinant žinias ir įgūdžius prisidėti prie organizacijos, kurioje dirbama, augimo, plėtros. Pačiam specialistui tai padeda neatsilikti nuo naujovių bei išlikti konkurencingam darbo rinkoje, o tai yra ypač svarbu technologiniuose ir inžinerijos moksluose – šios sritys kinta labai greitai“, – pastebi VGTU Elektronikos fakulteto dekanas.
Naujos perspektyvos derinant darbą ir mokslą
Nors Lietuva pasižymi aukštais išsilavinimo rodikliais bei didele aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų dalimi, mokymosi visą gyvenimą srityje gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. Nenuostabu, jog siekiant prisidėti prie specialistų domėjimosi savo srities naujovėmis ir nuolatinio žinių tobulinimo aukštosios mokyklos siekia sudaryti sąlygas įgyti magistro diplomą sėkmingai derinant studijas ir darbą.
Paieška archyve
