Praėjusią savaitę, vasario 27 d. Vilniuje vyko Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ konferencija, kurios metu socialiniai partneriai – darbdavių, profsąjungų ir visuomeninės organizacijos (tarybos, komisijos, asociacijos) – buvo skatinami aktyviau bendradarbiauti su bendrojo lavinimo mokyklomis ir dalyvauti profesinio informavimo veikloje.
Kaip teigė konferenciją moderavęs bei sveikinimo žodį taręs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Registrų ir statistikos skyriaus vedėjas Vytautas Burokas, kuruojantis projekto „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ įgyvendinimą, konferencijos tikslas – nusakyti, ką turime daryti bendrojo lavinimo mokyklose, kad mokiniai gautų pilnavertes ir efektyvias profesinio informavimo paslaugas.
Į šį klausimą bandė atsakyti ir socialinės partnerystės paskirtį bei sampratą apibrėžė Vytauto Didžiojo universiteto prof.habil.dr. Kęstutis Pukelis. Jo teigimu, bendradarbiaujantys socialiniai partneriai turėtų keistis informacija ir įgyta patirtimi siekti pagerinti teikiamų profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų kokybę, jų prieinamumą ir visapusiškumą. Mokslininkas įvardijo, jog šiuo metu socialiniam bendradarbiavimui stinga supratimo, jog švietimo kokybė glaudžiai susijusi su profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų kokybe.
Mokyklų bendradarbiavimo su socialiniais partneriais svarbą apibrėžė Vytauto Didžiojo universiteto doc.dr. Eugenijus Danilevičius. Jis teigė, jog svarbiausios kliūtys sėkmingam socialinių partnerių bendradarbiavimui profesinio informavimo veikloje – institucinis uždarumas bei silpnas veiksmų koordinavimas. Mokslininko teigimu, turtėtų būti sukurta socialinės partnerystės tarp mokyklų ir darbdavių koordinavimo sistema, kuri turėtų padėti mobilizuoti resursus profesinio informavimo veiklai vykdyti visais lygmenimis – nacionaliniu, savivaldybių ir mokyklos.
Socialinių partnerių (darbdavių bei verslo asocijuotų struktūrų) patirtį konferencijoje apibendrino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja Lina Kaminskienė. Pranešėja įvardijo, jog aktyviausias bendradarbiavimo lygmuo yra regioninis, tačiau plačiausia erdve socialinių partnerių veiklai įvardintas įmonės/organizacijos lygmuo. Kita vertus, pabrėžė pranešėja, reikia pripažinti, jog socialinė partnerystė šiuo metu visuose lygmenyse yra gana fragmentiška, o socialiniams partneriams trūksta motyvacijos aktyviau dalyvauti profesinio informavimo veikloje.
Apie savivaldybių patirtį, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais profesinio informavimo srityje kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Panfilaitė, pristačiusi Kauno miesto socialinių partnerių bendradarbiavimą.
Kita konferencijos dalis buvo skirta bendradarbiavimo su socialiniais partneriais profesinio informavimo srityje patirties, lūkesčių ir rekomendacijų aptarimui. Savo pozicijas ir įžvalgas profesinio informavimo klausimais pristatė Lietuvos mokinių parlamento Kauno regiono skyriaus pirmininko pavaduotojas Julius Kaknevičius, artistišku pranešimu sužavėjęs švietimo srities atstovus. Mokytojų ir profesijos patarėjų patirtimi bendradarbiaujant su socialiniais partneriais pasidalino Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokytoja Kristina Murauskienė ir Panevėžio raj. Pedagogų švietimo centro profesijos patarėja Irena Sabaliauskienė. Kaip teigė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Registrų ir statistikos skyriaus vedėjas Vytautas Burokas, konferencija buvo naudinga tiek švietimo bendruomenės atstovams, tiek ir socialiniams partneriams.
„Pasidalijome patirtimi, išklausėme lūkesčius bei nusibrėžėme tolesnio bendradarbiavimo gaires. Reikia pabrėžti, jog šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija sudarė darbo grupę, kuri turėtų pateikti pasiūlymus profesinio orientavimo veiklos tobulinimui. Tikimės, jog teisinės bazės koregavimas bei sąlygų efektyviam socialinių partnerių bendradarbiavimui sudarymas padės efektyviai vykdyti profesinio informavimo veiklą,“ – sakė V. Burokas.
Projekto „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“, įgyvendinamo Europos Sąjungos lėšomis, tikslas yra sukurti profesinio orientavimo sistemą Lietuvoje, kurią sudarytų profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo posistemės, leidžiančios plėtoti profesinio orientavimo paslaugas, atsižvelgiant į šalies ekonominės bei socialinės raidos perspektyvas ir individualius kiekvieno visuomenės nario poreikius.
Paieška archyve
