Susidomėjimas studijomis Lietuvoje šiemet neatslūgo net ir mažėjant abiturientų skaičiui. Nors brandos atestatus gavusiųjų, palyginti su pernai, sumažėjo 2,6 tūkst. (iš viso išrašyta 26,1 tūkst. brandos atestatų), Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiais metais įsiregistravo vos pusantro šimto stojančiųjų mažiau negu pernai: šiemet 34 940, pernai – 35 116 pretendentų. Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26 789 (2018 m. – 27 269) norintieji studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose.
Nepaisant aukštesnių reikalavimų, taikomų siekiantiems nemokamo aukštojo mokslo, šių metų abiturientai juos įveikė netgi lengviau nei ankstesnių metų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus atitiko 810 abiturientų daugiau nei pernai: šiemet – 9 979, 2018 m. – 9 169 jaunuoliai.
„Galima džiaugtis, kad į aukštąsias mokyklas pretenduoja geriau pasirengę abiturientai. Šiais metais stojantiesiems buvo taikomi aukštesni reikalavimai negu pernai: pirmą kartą skaičiuotas valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkis, jis negalėjo būti mažesnis nei 40 iš 100 stojant į universitetus ir nei mažesnis nei 25 stojant į kolegijas, taip pat pirmą kartą atsižvelgta į metinių įvertinimų vidurkį. Tai stojantieji nesunkiai įveikė. Taip pat žymiai išaugo stojančiųjų šimtukininkų skaičius: šiemet pretenduoja per 2 tūkst. stojančiųjų, turinčių nors vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą – tai dešimtadaliu daugiau nei pernai ir penktadaliu nei užpernai“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
Viceministras pabrėžia, kad tikslūs skaičiai apie stojimo rezultatus bus aiškūs tik tuomet, kai stojantieji pasirašys sutartis su aukštosioms mokyklomis.
Preliminariais duomenimis, aukščiausiu pageidavimu dažniausiai nurodomos Verslo ir viešosios vadybos, Sveikatos mokslų studijų krypčių grupių programos, nors pastarųjų populiarumas kiek sumažėjo, lyginant su praėjusiais metais. Kolegijose pasirinkimo tendencijos išliko labai artimos praėjusiems metams, o universitetų sektoriuje kiek padidėjo trauka į socialinių mokslų studijų krypčių programas. Inžinerijos mokslus renkasi šiek tiek daugiau stojančiųjų nei pernai. Ir kolegijose, ir universitetuose sumažėjo susidomėjimas teise.
Siekiantieji universitetinio išsilavinimo pirmenybę teikia studijoms Vilniaus universitete. Populiarumu jau keletą metų nenusileidžia Medicinos studijų programa tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tiek Vilniaus universitete. Nemažai stojančiųjų pirmuoju prioritetu renkasi Programų sistemų, Teisės, Psichologijos, Odontologijos studijų programas.
Prioritetą koleginėms studijoms teikiantys stojantieji prašymuose dažniausiai nurodo Kauno ir Vilniaus kolegijas. Pirmuoju prioritetu jie renkasi Tarptautinio verslo, Kosmetologijos, Estetinės kosmetologijos, Logistikos, Bendrosios praktikos slaugos studijų programas.
Kvietimai studijuoti stojantiesiems bus siunčiami liepos 26 d. iki 12 valandos. Juos stojantieji galės matyti prisijungę prie savo prašymo paskyros, taip pat kiekvienam internetu prašymą pateikusiam asmeniui bus siunčiami elektroniniai laiškai apie kvietimą studijuoti ir kita svarbi informacija.
Sutartys su pakviestaisiais studijuoti universitetuose ir kolegijose bus sudaromos nuo liepos 29 d. iki liepos 31 d. 17 valandos. Kai kurios aukštosios mokyklos suteikia galimybę sutartis sudaryti elektroniniu būdu.
Pasibaigus pirmajam etapui stojantieji bus kviečiami dalyvauti antrajame pagrindinio priėmimo etape. Jame, kitaip nei anksčiau, savo prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. iki rugpjūčio 3 d. 12 val. galės teikti ir asmenys, nedalyvavę pirmajame etape.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad stojantysis, pasirašęs studijų sutartį į valstybės finansuojamą vietą ar valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija, net ir nutraukęs ją pirmojo etapo metu, antrajame etape galės pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą.
Paieška archyve
