Prasidėjusi švietimo reforma išjudino daugelį metų neliestus klausimus ir paskatino aukštąsias mokyklas įgyvendinti kokybinius pokyčius bei užtaisyti kadaise paliktas aukštojo mokslo sistemos spragas. Bene, patys aktualiausi klausimai kolegijų sektoriui šiuo metu yra finansavimas, taip pat 5 ISCED lygmens (trumposios studijos) ir 7 ISCED lygmens studijos (profesinė magistrantūra).
Orūs dėstytojų atlyginimai – viena iš veiklos sąlygų
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vykdančiojo direktoriaus Pauliaus Baltoko teigimu, paskutinius metus koleginis sektorius intensyviai dirbo siekdamas didinti studijų kokybę, kelti dėstytojų atlyginimams skiriamą finansavimą, plėsti taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą.
„Šiuo metu yra ne viena aktuali kryptis, kuriomis aktyviai dirbame. Pirmoji – nemokamos bakalauro studijos studentams. Tiksliau reikėtų sakyti, kad nemokamas reikštų tai, jog ženkliai didesnė studentų dalis nemokėti už bakalauro studijas. Kitaip tariant, mokėtų tik tie, kurie žūtbūt nori studijuoti tam tikrose ribojamose specialybėse. Manome, jog diegiant tokią sistemą – svarbu išlaikyti aukštojo mokslo binariškumą. Jei valstybės poreikis bus netinkamai išreikštas, tikėtina, kad stojantieji gali pasukti tik į vieną kryptį ir taip sukelti ne tik grėsmę pačiai sistemai, bet ir dar labiau padidinti reikalingų specialistų deficitą.
Kitas klausimas – kolegijų dėstytojų atlyginimai. Lektorių ir docentų kvalifikacija, atsidavimas darbui, pasiruošimas paskaitoms ir savirealizacijos galimybės tiesiogiai koreliuoja su studijų kokybe bei darbo užmokesčiu. Suprantama, kad tik orus ir sąlygas atitinkantis darbo užmokestis į koleginį sektorių gali pritraukti geriausius savo srities specialistus.
Tačiau šioje vietoje kolegijos konkuruoja su verslu, nes studijos koleginiame sektoriuje yra paremtos praktika, tad dėstytojai turi būti ne tik geri teorijos žinovai, kaip universitetuose, bet, svarbiausia, ir praktikai.
Įvertinę situaciją, praėjusiais metais LKDK aktyviai dirbome dėl norminių studijų kainų ir dėstytojų atlyginimų didinimo ir atitikimo šiandienos ekonominei situacijai šalyje. Džiugu, kad dėka LKDK įdirbio, per paskutinius dvejus metus dėstytojų atlyginimai kolegijose vidutiniškai pakilo 25-30 %. Toks ir buvo vienas iš LKDK veiklos tikslų. Norime, kad darbo užmokesčio skirtumai tarp kolegijų ir universitetų dėstytojų nedidėtų, o atvirkščiai – mažėtų, arba, kaip jau beveik yra, pavyzdžiui, technologinėse ir inžinerinėse studijų kryptyse, būtų tokie patys. Šis tikslas išlieka ir toliau prioritetiniu“, – sako P. Baltokas.
Profesinė magistrantūra – jau netolimoje ateityje
Pasak LKDK vykdančiojo direktoriaus, trumposios studijos, t.y. 5 ISCED lygmens studijos jau yra apibrėžtos šalies įstatyminėje bazėje. Šiuo metu vyksta diskusijos ir bendras darbas su visomis suinteresuotomis institucijomis dėl tokių studijų atsiradimo ir įgyvendinimo realioje aplinkoje.
„5 ISCED lygmenį matome kaip nemažą galimybę verslui greičiau gauti reikalingus darbuotojus, tačiau šiandien yra vienas svarbus aspektas – įstatymuose yra kelios nuostatos, kurios nusako, jog į 5 lygmenį galima patekti po mokymosi profesinėje mokykloje arba po 3 metų darbo patirties. Šioje vietoje ir kyla diskutuotinas klausimas, ar žmogus, kuris jau turi sukaupęs 3 metų darbo patirtį, norės vėl grįžti mokytis. Todėl šiuo metu ieškome sprendimo būdų ir teikiame siūlymus, pilotinius variantus, kurie gali parodyti, ar toks principas ir modelis būtų aktualus studentams“, – klausimą kelia P. Baltokas.
LKDK atstovo teigimu, profesinė magistrantūra (7 ISCED lygmens studijos) yra vienas iš strateginių LKDK veiklos tikslų, dėl kurio įgyvendinimo jau nemažai padirbėta, tačiau dar nemažai teks nuveikti ir kiekvienai kolegijai atskirai.
„Kolegijų sektorius 7 ISCED lygmens studijas, t. y. profesinę magistrantūrą, vykdomą kolegijose, vienareikšmiškai sieja su taikomųjų mokslinių tyrimų stiprinimu institucijose. Šiandien nemažai kolegijų atlieka tokius, verslui aktualius tyrimus, artimai bendradarbiauja. Valstybės dėmesys bei finansavimas kolegijų vykdomiems taikomiesiems moksliniams tyrimams taip pat auga, tačiau dar yra ženkliai per mažas, o nuo Europos šalyse skiriamo tokio finansavimo atsilieka šimtais kartų. Tikime, jog kolegijose vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai gali labiau paskatinti sėkmingą mokslo ir verslo sąveiką, spręsti realias ir aktualias problemas.
Manome, kad išpildžius šią sąlygą, sustiprinus taikomuosius mokslinius tyrimus kolegijose ir padidinus jiems skiriamą finansavimą, galėtų sėkmingai atsirasti 7 ISCED lygmens profesinės magistrantūros studijų programos kolegijose, kurios suteiktų papildomų kompetencijų darbo rinkoje esantiems ir bakalauro studijas baigusiems žmonėms. Ypatingai svarbu, kad šios programos būtų pritaikytos dirbantiems, glaudžiai sietųsi su jų darbu, jo specifika ir būtų jau ne fundamentinis mokslas, o studijos, realiai pagrįstos taikomaisiais moksliniais tyrimais“, – sako jis.
Paieška archyve
