Atsižvelgdamas į šiuolaikinio ir ateities Lietuvos verslo poreikius Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nuo rudens užpildys svarbią nišą – jau renkamos studentų grupės Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistro studijoms. Programos kūrėjai įsitikinę, kad šių studijų absolventai patenkins susiformavusį technologijų komunikacijos kompetencijų poreikį, kuris leis įvairių lygių vadovams efektyviau perteikti idėjas investuotojams ir visuomenei.
VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanė ir programos kūrėja Viktorija Žilinskaitė-Vytienė teigia, kad poreikį programos rengimui suformulavo pats verslas. Po diskusijų su inžinerinių sričių atstovais ir išsamesnės analizės gimė inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros programa.
„Bendradarbiaudami su verslu pamatėme, kad technologinių inovacijų komunikacijos lauke kyla daugybė iššūkių. Jeigu inovacijas pristato inžinieriai, jie akcentuoja techninę pusę ir neįžvelgia komunikacinių niuansų, todėl dažniausiai perduodamos žinutės nesupranta nei visuomenė, nei potencialūs inovacijos taikytojai. Iš kitos pusės, kai pristatinėja žmonės, studijavę tik viešuosius ryšius, pritrūksta inžinerinio minties aiškumo ir atsiranda nesusikalbėjimai tarp verslo partnerių.
Dauguma inovacijų yra tarpdisciplininės, kurios gali būti pritaikomos skirtingose srityse. Todėl žmonių, kurie sugeba tuo pat metu ir susigaudyti inovacijose, ir jas vienodai tinkamai pristatyti taikytojams, investuotojams, verslui bei visuomenei, labai trūksta“, – atskleidžia V. Žilinskaitė-Vytienė.
Specialistų trūkumas – penkeriems metams į priekį
Kad verslui kyla problemų iškomunikuoti inovacijas bei technologines naujoves, teigia ir jo atstovai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad šios problemos prigimtis – dvilypė. Iš vienos pusės, dar ne visos mūsų įmonės deramą dėmesį skiria komunikacijos ir marketingo klausimams. Iš kitos pusės, rinkoje tiesiog trūksta reikalingų specialistų.
„Visada sakau, kad tu gali sukurti patį inovatyviausią ir geriausią produktą, bet jeigu apie jį niekas nežinos, jeigu tu jo tinkamai nepristatysi ir nesugebėsi rasti savo vartotojo šiam produktui, tai tavo idėja ir darbas yra pasmerkti nesėkmei. Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad net 75 proc. sukurtų produktų tiesiog numiršta ir viena iš tokių patiriamų nesėkmių bei nuostolių priežasčių yra tinkamos komunikacijos nebuvimas. Dabar kasdien rinkai verslas pateikia aibes naujų produktų ir paslaugų, todėl dabartinėmis jau globalios konkurencijos sąlygomis sėkmę lemia apgalvota ir kryptinga marketingo komunikacija“, – įsitikinęs R. Dargis.
V. Žilinskaitės-Vytienės teigimu, rinkoje šių specialistų poreikis bus jaučiamas dar ilgai, nes inžinerijos, technologijų, fizinių ar biomedicinos mokslų absolventai komunikacijos ir tinklaveikos žinių gauna tik bedirbdami.
„Mūsų analizė parodė, kad šios specialybės darbuotojų poreikis yra labai didelis. Įvertinus tiek valstybinių įstaigų, tiek pačių startuolių, technologinių parkų ar klasterių poreikius, susidaro skaičius, kurį mes vargu ar patenkinsime dar bent penkerius metus į priekį“, – vertina studijų programos vadovė, pridurdama, kad ir kitose Europos šalyse Inovacijų ir technologijų komunikacijos programai galimos vos kelios alternatyvos.
R. Dargis pažymi, kad produktų marketingo vaidmeniui nuosekliai augant, versle šios specialybės paklausa tik didės.
„Marketingas ir komunikacija tampa esminiu ramsčiu. Ir šioje srityje visos šiuolaikinės technologijos daro ir darys didžiausius pokyčius – dirbtinis intelektas, didžiųjų duomenų analizė, žmogaus poreikių ir elgsenos žinojimas. Tam reikalingi ir gerai parengti specialistai, gebantys analizuoti duomenis, atrinkti tendencijas, modeliuoti pasekmes, mokantys pasinaudoti naujausiais komunikacijos kanalais ir metodais“, – vardija LPK prezidentas.
Apie komunikaciją – iš skirtingų pozicijų
VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanės teigimu, universiteto analizė parodė, kad efektyviausias ir naudingiausias rezultatas bus pasiektas siūlant komunikacines žinias suteikti inžinerinį ar technologinį fundamentinį mokslų pagrindą turintiems bakalaurams, o ne priešingai.
„Mes matome šią programą, kaip projektų lyderių magistrantūrą, kur žmonės atėję iš technologinių, medicinos, fizinių mokslų išmoktų efektyviai komunikuoti idėjas tiek į išorę, tiek įmonių viduje bendram inovacijų tobulinimui“, – programos viziją atskleidžia V. Žilinskaitė-Vytienė.
Jos teigimu, pagrindinis programos akcentas – tiesioginis darbas su konkrečia įmone ar su konkrečia inovacija nuo pirmo iki paskutinio semestro.
„Studijuojantys susipažins su komunikacijos procesu iš skirtingų pozicijų, apimant tiek mokslinio tyrimo ir inovacijų santykį, tiek tarptautinę tinklaveiką, vartotojų ir dizaino tyrimus, galimybes pažinti vartotoją ir jam pritaikyti inovacijas. Taip pat studijuos lyderystę, organizacijų valdymo, pokyčių komunikaciją, tobulins asmeninę komunikaciją, analizuos, kaip visa tai susiję su socialine darna ir tvarumu“, – teigia prodekanė.
Paieška archyve
