Siekiant sukurti moksleiviams sąlygas anksčiau ir atsakingiau planuoti savo būsimų studijų kryptį, šiemet ankstinamas egzaminų pasirinkimo laikas. Švietimo ir mokslo ministerija priėmė sprendimą paankstinti egzaminų pasirinkimo laiką, todėl menų ir technologijų mokyklinius brandos egzaminus abiturientai jau pasirinko rugsėjį, o kitus turi pasirinkti iki spalio 24 d. Apie tai, kokius egzaminus pasirinkti ir kokie rodikliai bus taikomi, stojant į universitetus 2019 metais, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektoriumi Romualdu Kliuku.
„Asmenys, įgysiantys vidurinį išsilavinimą 2019 metais ir pretenduojantys į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, turi išlaikyti lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos valstybinius brandos egzaminus, kurių įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis nei 40. Į universitetus bus priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7. Jau nuo kitų metų bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį“, – stojimo naujoves apžvelgia VGTU studijų prorektorius.
R. Kliukas pastebi tendenciją, kad pastaruoju metu liberalizuotas egzaminų pasirinkimas, norint įstoti į universitetą. Jis atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu gerai išlaikyti valstybinius lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Galvojant apie inžinerijos ar tiksliųjų mokslo studijų kryptį, studijų prorektorius rekomenduoja laikyti fizikos, informacinių technologijų ar chemijos brandos egzaminą.
Neretai jau nuo mokslo metų pradžios abiturientams kyla abejonių, kaip teisingai pasirinkti norimą studijų kryptį. Studijų prorektorius, prieš renkantis egzaminus, pirmiausia pataria gerai apgalvoti savo pasirinkimą. „Sparčiai tobulėjant technologijoms, jaunus žmones pasiekia milžiniškas informacijos srautas, kurį tenka suvaldyti. Visgi, renkantis specialybę bei aukštąją mokyklą, reikėtų apgalvoti, ar norima veikla bus įdomi ir po studijų, kai įgysite specialybę. Taip pat svarbu pasvarstyti ir apie įsidarbinimo galimybes ar darbo užmokestį atitinkamoje srityje“ , – teigia studijų prorektorius.
Studijų prorektorius atkreipia dėmesį, kad, renkantis egzaminus bei studijų kryptį, svarbu žinoti, jog išsilavinusio žmogaus darbo užmokestis kyla visą gyvenimą. „Pastovų darbo užmokesčio kilimą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė ir tarptautiniai statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, jei jauno žmogaus, baigusio aukštesniąją mokyklą ar kolegiją darbo užmokestis kyla pirmus ketverius metus, o paskui būna pastovus beveik visą gyvenimą, tai žmogaus, baigusio universitetą ir įgijusio laipsnį, darbo užmokestis kyla iki 45-50 metų“, – įsitikinęs studijų prorektorius.
Spalio 11 d. moksleiviai kviečiami apsilankyti VGTU organizuojamos Atvirų durų dienos renginyje, kuriame gaus naudingos informacijos apie dominančias studijų programas, konkursinio balo sandarą bet turės progą išsiaiškinti ir stojimo sąlygas. VGTU absolventė ir informacinių technologijų mokslų daktarė Eglė Radvilė pasidalins įkvepiančiu pranešimu, raginančiu tapti skaitmeninio pasaulio futuristais, dvejetainį kodą verčiant Kamerono kūriniais bei papasakos, kodėl verta rinktis tiksliuosius mokslus.
Kūrėjas-išradėjas, VGTU „LinkMenų fabriko“ elektronikos cecho vadovas ir VGTU absolventas Ričardas Leščinskas pasidalins žiniomis, kas yra inžinerijos varomoji jėga ir kuo patrauklios inžinerijos studijos. Atvirų durų dienos renginio metu atvykusieji konsultuosis su stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro specialistais bei fakultetų atstovais. Užsiregistravusieji iš anksto, lankysis Saulėtekio mokslo ir technologijų parke, kur galės susipažinti su slėnyje dirbančiomis įmonėmis bei jų vykdoma veikla.
Paieška archyve
