Nuo 2007 m. sausio 1 d. kolegijos, kurias bus teigiamai įvertinęs Studijų kokybės vertinimo centras, teiks profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Nauja sąvoka – profesinis bakalauras – įvesta Seimui šią vasarą priėmus Aukštojo mokslo įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Baigusiesiems pirmos pakopos studijų programas aukštosiose mokyklose, nuo 2007-ųjų Lietuvoje galios du kvalifikaciniai laipsniai – bakalauras ir profesinis bakalauras. Bakalauras, kaip ir dabar, bus suteikiamas asmeniui, baigusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos programą. Profesinis bakalauras - asmeniui, baigusiam nuosekliųjų neuniversitetinių studijų programą kolegijoje. Iki šiol baigusiesiems neuniversitetinių studijų programas buvo išduodamas diplomas, liudijantis apie įgytą aukštąjį išsilavinimą, ir suteikiama profesinė kvalifikacija.
Kaip minėta, profesinį bakalaurą teiks kolegijos, kurių veiklą Studijų kokybės vertinimo centras jau įvertino arba įvertins teigiamai. Taigi ne visos kolegijos vienu metu įgys teisę teikti profesinį bakalaurą. Įstatymas numato, kad profesiniam bakalaurui taip pat bus prilyginama profesinė kvalifikacija, gauta asmenų, baigusių kolegijas jau anksčiau, prieš metus ar daugiau laiko. Žinoma, tuo atveju, jeigu Studijų kokybės vertinimo centras kolegijos veiklą jau įvertino arba įvertins teigiamai. Nuo 2000-ųjų iki 2004-ųjų metų Lietuvoje buvo įsteigta 16 valstybinių ir 12 nevalstybinių kolegijų. Studijų kokybės vertinimo centras kiekvienos kolegijos veiklą vertina praėjus ketveriems metams nuo jos įsteigimo. Jau teigiamai įvertinta valstybinių Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Utenos kolegijų bei nevalstybinių Vilniaus kooperacijos kolegijos, V. A. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos, Vilniaus vadybos aukštosios mokyklos veikla. Visų kolegijų vertinimą planuojama baigti 2008-aisiais.
Lietuvoje egzistuoja binarinė aukštojo mokslo sistema, pagal kurią studijos skirstomos į du tipus – neuniversitetinės ir universitetinės. Neuniversitetinės aukštojo mokslo studijos, vykdomos kolegijose, nuo universitetinių skiriasi tuo, kad per jas daugiau dėmesio skiriama praktinėms kompetencijoms, reikalingoms konkrečiose darbo vietose, ugdyti. Kolegijų tikslas - atsižvelgiant į regionų, kuriose veikia kolegijos, poreikius, per trumpą laiką parengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, lanksčiai ir greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius.
Diskutuojama ir apie tai, kaip palengvinti studijų tęsimo galimybes kolegijų absolventams, kad sieksiantiems studijuoti magistrantūroje universitete, nebereikėtų baigti universitetinių bakalauro studijų, o studijas būtų galima tęsti po nustatytos trukmės įvadinių studijų. Prognozuojama, kad tokių absolventų nebūtų daug - Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis rodo, kad dauguma kolegijų absolventų po studijų baigimo įsidarbina ir tik apie 10 – 15 proc. baigusiųjų kolegijas nori tęsti studijas universitetuose.
