Vakar LR Vyriausybė pritarė naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymo projektui ir nutarė jį pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.
Naujajame įstatyme rengimas profesinei veiklai traktuojamas kaip visą gyvenimą trunkantis procesas. Numatoma, kad greta įprasto mokymo profesinėje mokykloje bus įteisinta nauja profesinio mokymo organizavimo forma – pameistrystė. Pameistrystė – tai mokymas darbo vietoje (įmonėje ar įstaigoje), vadovaujant patyrusiam aukštos kvalifikacijos darbuotojui – meistrui. Pameistrystės, kaip mokymo formos įteisinimas, padarytų profesinį mokymą patrauklesnį ir prieinamesnį įvairių gebėjimų ir poreikių asmenims. Projekte taip pat siūloma, kad išlaikius atitinkamus egzaminus, kvalifikacija galėtų būti suteikta ir tiems asmenims, kurie nesimokė mokykloje, bet įgijo kvalifikaciją dirbdami įmonėje ar įstaigoje.
Projekte taip pat siūloma, kad profesinių mokyklų absolventų kvalifikaciją vertintų darbdavių organizacijos ar atitinkamų ūkio šakų specialistų profesinės asociacijos. Kokios konkrečiai organizacijos ir asociacijos vertins asmenų kvalifikacijas, įstatymo projekte nėra konkrečiai nustatyta. Tačiau numatyta, kad teisė vertinti bus suteikta tik toms organizacijoms, kurios atitinka nustatytus reikalavimus. Nemažai patirties vykdant kvalifikacijos egzaminus šiuo metu jau yra įgiję Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Žemės ūkio rūmai.
Įstatymo projekte numatoma įsteigti Kvalifikacijų tarnybą. Tai būtų LR Vyriausybės steigiama institucija, kuri garantuotų Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, rengtų kvalifikacijų standartus, akredituotų asmenų kvalifikaciją vertinančias organizacijas ir asociacijas. Atsižvelgusi į kvalifikacijos įvertinimo rezultatus, ši tarnyba centralizuotai išduotų kvalifikacijos pažymėjimus visiems Lietuvos piliečiams.
Įstatymo projektas numato, kad būtų atliekami nuoseklūs prognostiniai darbo rinkos tyrimai, t. y. kokių specialistų reikės vienam ar kitam šalies regionui.
Įstatymo projekte numatyta, kad bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių profesiniam orientavimui būtų skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžeto. Dėl to atsirastų daugiau profesinio orientavimo centrų, specialistų, patarsiančių mokiniams, kaip planuoti savo karjerą. Tikslinės lėšos iš valstybės biudžeto profesiniam orientavimui būtų skiriamos pirmą kartą.
Darbdavių įtraukimas į profesinio rengimo sistemą, darbo rinkos prognozės, galimybė dirbantiems, bet neturintiems pripažintos kvalifikacijos asmenims gauti kvalifikacijos pažymėjimą neatsitraukiant nuo darbo – visa tai profesinio rengimo sistemą padarytų lankstesnę, adekvačiau susietą su darbo rinkos poreikiais.
Jei naujojo įstatymo projektui bus pritarta Seime, jis būtų pradėtas įgyvendinti ne anksčiau kaip po metų. Dabar galioja 1997 metais parengtas Profesinio mokymo įstatymas.
