Lietuvoje labiausiai trūksta darbininkiškų profesijų specialistų, tačiau jaunimas ir toliau „šturmuoja“ aukštojo mokslo olimpą.
Praėjusiais mokslo metais aukštojo mokslo diplomo aukštosiose mokyklose siekė 199 tūkst. jaunuolių, tuo tarpu darbininko kvalifikacijos - keturis kartus mažiau, 46 tūkst. Studijuojančių kolegijose ir universitetuose skaičius per vienerius mokslo metus išaugo 7 tūkst. Profesinėse mokyklose mokinių skaičius jau antri metai lieka nepakitęs.
2005 metais darbininkišką profesiją profesinėse mokyklose pasirinko kas ketvirtas pagrindinės mokyklos mokinys ir kas aštuntas vidurinės mokyklos abiturientas. Beveik 25 proc. mokinių profesinėse mokyklose įgijo verslo administravimo specialybę. Tuo tarpu statybininkų, kurių šiuo metu ypač trūksta, pernai parengta 11 proc. (2004 metais - 12 proc.) visų baigusiųjų profesines mokyklas.
Pernai atliktas laisvų darbo vietų tyrimas parodė, jog pramonės įmonėse daugiau nei 60 proc. laisvų darbo vietų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams.
Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai 50 proc. jaunimo, įgijusio pagrindinį išsilavinimą, pirmiausia renkasi kvalifikuoto darbininko profesiją ir tik po to siekia aukštojo mokslo.
Čekijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje darbininkiškas profesijas renkasi 70-80 proc., Slovėnijoje, Belgijoje, Nyderlanduose 60-70 proc. jaunuolių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą.
Mažiau nei Lietuvoje (25 proc.) baigusiųjų pagrindines mokyklas siekia įgyti darbininko kvalifikaciją tik Kipre, Vengrijoje ir Portugalijoje.
