Pasirodę aukštųjų mokyklų studijų programų krypčių reitingai sukėlė nemažą sumaištį akademinėje bendruomenėje. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ragina abiturientus į reitingus žvelgti tik kaip į vieną iš daugelio informacijos šaltinių, o renkantis aukštąją mokyklą ją vertinti pagal savo asmeninius prioritetus.
„Liūdna, kad pasirodžius reitingams visuomenėje mažai kalbama apie tai, kad studijų programų Lietuvoje yra per daug, nepaisant to, jog kai kurios programos akredituotos tik trejiems metams, viskas dedama į vieną krūvą ir vertinama vienodai. Reitinguose didelis dėmesys skiriamas moksliniams straipsniams, kas mūsų aukštosioms mokykloms tikrai nėra problema, tačiau nežvelgiama į studijų programą plačiau. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad kryptyje gali būti kelios studijų programos, kurios gali skirtis kaip diena ir naktis, todėl apie kryptis daromos išvados gali būti tik rekomendacinio pobūdžio“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Vertinant šiuos reitingus svarbu suprasti, kad studentai stoja į studijų programą, o ne į studijų kryptį. Toje pačioje aukštojoje mokykloje gali būti kelios studijų programos priskiriamos tai pačiai studijų krypčiai, tačiau kokybiškai skirtingos. Aukštosios mokyklos nuolat kuria naujas studijų programas, investuoja daugiau resursų į tam tikras dominuojančias studijų programas ir taip (tyčia ar netyčia) apleidžia kitas. Todėl teigti, kad visos studijų programos toje pačioje kryptyje yra vienodai „kokybiškos“ tikrai negalime. Anot studentų atstovų, aukštųjų mokyklų skirstymas pagal tai kiek krypčių jie yra geriausi sukuria tendenciją, jog turintys daugiau krypčių bus geresni – kuo daugiau krypčių, tuo didesnė tikimybė, kad viena jų bus pripažinta geriausia tarp aukštųjų mokyklų. Taip pat aukštųjų mokyklų ar jų studijų krypčių reitingavimas sukelia dar vieną problemą – aukštosios mokyklos orientuojasi į reitingų numatytus kriterijus, o ne į tikrą studijų kokybę, kuriai nusakyti kelių kriterijų tikrai maža.
„Pasirodę aukštųjų mokyklų studijų programų krypčių reitingai sukėlė nemažai aistrų, vis dėlto moksleiviams patarčiau nesivadovauti vien jais. Kone kiekvienoje aukštojoje mokykloje vyksta atvirų durų dienos, kai besidomintys gali sudalyvauti paskaitose, aplankyti laboratorijas ir patys susidaryti nuomonę apie mokymo įstaigą“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Su panašia sumaištimi susidurta dar pavasarį pasirodžius dviems aukštąsias mokyklas reitinguojantiems žurnalams. Artėjant stojimams į aukštąsias mokyklas šurmulį akademinėje bendruomenėje kėlė itin skirtingi reitingų rezultatai. Jų rezultatų skirtumus lėmė pasirinkti skirtingi kriterijai bei nevienodi jų svoriai. Anot P. Baltoko kiekvienas reitingas vadovaujasi skirtinga metodologija, tad natūralu, kad rezultatai juose gali skirtis. Vienuose reitinguose dėmesys labiau kreipiamas į aukštosios mokyklos vykdomą mokslinę veiklą, kituose į tarptautiškumą, trečiuose į studentų nuomonę apie aukštąją mokyklą. „Štai ir didžiausiuose pasaulio reitinguose rezultatai ne visuomet vienodi. Pavyzdžiui, „Šanchajaus“ reitinguose pirmauja aukštosios mokyklos daugiausiai dėmesio skiriančios mokslinei veiklai, „Times“ reitinguose didelį svorį sudaro akademinė kultūra bei pedagoginėms kompetencijoms, o štai „QS pasaulio universitetų reitinge“ svarbus ir darbdavių požiūris į aukštąją mokyklą. Natūralu, kad vertinant skirtingus kriterijus keičiasi ir aukštųjų mokyklų vietos reitingų lentelėse“, – teigia P. Baltokas.
Studentų sąjungos atstovai pripažįsta, kad moksleiviai turėtų susipažinti su aukštųjų mokyklų reitingais, tačiau sprendimą reikėtų priimti patiems. „Tiesa paprasta, teisingo reitingo niekad nebus. Vis dėlto reitinguose pateikiama kitur sunkiai prieinama informacija, tačiau moksleivis pats turi priimti sprendimą kaip tą informaciją vertinti. Į reitingus ir reikėtų žvelgti kaip į vertingą informacijos šaltinį, bet sprendimo jie nepriims“, – sako P. Baltokas.
Paieška archyve
