„Aukštasis mokslas turėtų būti privalomas – tik taip galėsime konkuruoti Europoje“, – sakė Rygos technikos universiteto (RTU) rektorius Leonids Ribickis kasmetiniame Baltijos šalių technologijos universitetų rektorių susitikime. Antradienį Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje susirinkę aukštųjų mokyklų atstovai diskutavo apie aukštojo mokslo situaciją Baltijos šalyse – buvo ieškoma sąlyčio taškų bei bendradarbiavimo galimybių.
Rektorių konferencijoje dalyvavo KTU, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), RTU ir Talino technologijos universiteto (TUT) rektoriai, prorektoriai, administracijos vadovai bei tarptautinių ryšių departamentų atstovai.
„Per pastaruosius trejus–ketverius metus atlikome drastiškus pokyčius: optimizavome infrastruktūrą, pakeitėme atlyginimų sistemą, įvedėme pilnų kaštų finansinį modelį“, – Universiteto valdymo ir veiklos permainas vardijo KTU rektorius Petras Baršauskas. 36 „startuoliai“, bendradarbiavimas su pasaulio garsiausiais universitetais tokiais kaip Aalto (Suomija), Stanfordu (JAV) bei proveržis bendradarbiaujant su verslu buvo paminėti tarp Universiteto sėkmės istorijų.
2015 m. liepos 1 d. bus pakeistas Latvijos studijų finansavimo modelis – valstybė finansuos tik 83 proc. studijų. „Finansinį modelį sukūrėme savo universitete. Pasiūlėme jį vyriausybei, ir modelis buvo patvirtintas“, – pasakojo RTU rektorius L. Ribickis. Nuo lapkričio 19 d. Latvijoje įsigaliojo nauja konstitucija, kuria buvo įtvirtinti akademinės sistemos pakeitimai. Vienas iš jų – finansų prorektoriaus pozicijos įforminimas.
Estų permainos laukia anksčiau – nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiasi universitetų valdymo struktūra. Aukščiausiu jos valdymo organu tampa taryba, sudaryta iš universiteto, mokslų akademijos ir valdžios atstovų.
Tai, kas yra naujovė Lietuvoje ir Latvijoje – leidimas universitetams disponuoti nekilnojamuoju turtu – Estijoje įgyvendinta dar prieš 20 metų. „Esame turtingi“, – šypsojosi Talino technologijos universiteto rektorius Andresas Keevallikas.
Žodžius patvirtina skaičiai – TUT metinis biudžetas yra 117 milijonų eurų (tik 15 proc. skiria valstybė), o mėnesinė profesoriaus alga siekia 2 900 eurų.
Jau keletą metų visai Europai aktualų aukštąjį inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų trūkumą estai sprendžia, kviesdami inžinerines specialybes studijuoti nemokamai. Užsieniečių studijas padengia universitetas iš savo biudžeto.
„Mūsų tikslas – pritraukti talentingus žmones dirbti Estijoje įvairiose su technologijomis susijusiose srityse“, – sakė TUT rektorius A. Keevallikas. Rektorius teigė, jog panaši praktika – nemokamos studijos užsieniečiams – buvo taikoma Suomijoje ir Švedijoje, kai trūko technologijų srityje dirbančių profesionalų. Šiandien konkurencija į inžinerines specialybes TUT yra labai aukšta – į vieną vietą pretenduoja keturi stojantieji.
Įvykęs Baltijos šalių techniškųjų universitetų atstovų susitikimas – tai įžanga į tolesnį bendradarbiavimą. Savo dydžiu, profiliu bei strateginiais prioritetais panašūs universitetai atveria daugybę galimybių bendroms studijų programoms, studentų ir dėstytojų mainams, bendriems tyrimams.
„Baltijos šalys – ypač svarbios Europai, neturėtume to pamiršti“, – tvirtino RTU rektorius L. Ribickis Baltijos šalių techniškųjų universitetų metiniame susitikime KTU „Santakos“ slėnyje.
