Vasario 5 d., Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą „Aukštojo mokslo finansavimas: studentų ir moksleivių nuomonė“. Pirmą kartą atlikto studentų ir moksleivių nuomonės tyrimo tikslas – nustatyti vertybes ir principus, kuriais turėtų būti grindžiama studijų finansavimo sistema.
„Viena didžiausių Lietuvos aukštojo mokslo sistemos problemų – pastovumo trūkumas. Liūdna, kad studijų finansavimo modelio keitimas pasidarė periodiškas: su valdžios pasikeitimu pasigirsta ir kalbos apie naujas reformas, didesnis dėmesys skiriamas studijų finansavimo formai, bet ne jos turiniui ir pamatiniams principams.
Nuolatiniai sistemos pertvarkymai verčia aukštąsias mokyklas išteklius skirti vidinėms pertvarkoms, o ne koncentruotis į studijų kokybės gerinimą, o moksleiviai jaučiasi neužtikrintai, nes nežino, kokia sistema bus jiems stojant. Visa tai kelia bendrą nepasitikėjimą Lietuvos aukštojo mokslo sistema. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį į vertybes ir principus, kurie turėtų būti išlaikyti tobulinant sistemą“, – sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Tyrimas atskleidė, kad viena didžiausių aukštojo mokslo vertybių studentai ir moksleiviai laiko laisvo pasirinkimo galimybę. Net 99 proc. moksleivių ir 98 proc. studentų nurodė, kad stojantieji turi turėti galimybę rinktis tiek studijų programą, tiek aukštąją mokyklą. Galimybė negavus valstybės finansavimo studijuoti savo lėšomis didžiajai daliai respondentų (90 proc.) atrodo vienas esminių priėmimo į aukštąsias mokyklas aspektų.
Daugiau nei du trečdaliai studentų ir moksleivių sutinka, kad stojantiems į aukštąsias mokyklas turėtų būti taikomas minimalus konkursinio balo slenkstis. Su šio balo įvedimu stojant į aukštąsias mokyklas nesutiktų arba visiškai nesutiktų ketvirtadalis studentų ir penktadalis moksleivių.
„Studentams ir moksleiviams ypač svarbūs keli dabar veikiantys principai: laisvas pasirinkimas tarp studijų programų ir aukštųjų mokyklų stojant, bei galimybė studijuoti savomis lėšomis norimą studijų programą, jei valstybė negali užtikrinti nemokamo mokslo visiems, pereinantiems minimalaus balo kartelę. Taigi studentai pasisako prieš bet kokį studijų prieinamumo ribojimą dėl valstybės aukštajam mokslui skiriamų lėšų stygiaus, tačiau palaiko kokybinį-minimalaus balo stojant principą“, – teigė P. Baltokas.
Už mokslą mokantiems studentams itin svarbus studijų kainos mažėjimas. Tai rodo, tiek dažnesnės rotacijos noras, du trečdaliai valstybės nefinansuojamų studentų mano, kad rotacija turėtų vykti po kiekvieno semestro, tiek didesnis noras mokėti fiksuotą studijų įmoką, lyginant su valstybės finansuojamais studentais.
Apklausa atskleidė, kad tiek valstybės finansuojami, tiek savo lėšomis už studijas mokantys studentai pasisako už veikiantį rotacijos mechanizmą, suteikiantį galimybę geriausiems studentams studijuoti nemokamai. Tik maža dalis (10 proc. valstybės finansuojamų ir 2 proc. valstybės nefinansuojamų) studentų teigia, kad rotacija apskritai neturėtų vykti. Tai rodo teigiamą studentų požiūrį į konkurenciją aukštajame moksle egzistuojant sistemai, kai studijuoja dviejų tipų studentai.
Suteikiant studentams ir moksleiviams galimybę rinktis studijų finansavimo modelį dauguma (47 proc. studentų ir 43 proc. moksleivių) išlaikytų esamą sistemą, kai dalis studentų gauna valstybės finansavimą, o likusieji už mokslą moka savo lėšomis.
Lietuvos studentų sąjungos tyrimu „Aukštojo mokslo finansavimas: studentų ir moksleivių nuomonė“ siekiama įvertinti svarbiausius finansavimo sistemos aspektus. 2013 m. lapkričio 11–18 d. atliktoje apklausoje dalyvavo 2840 bakalauro, magistro, doktorantūros, vientisųjų ir ištęstinių studijų studentų ir 863 moksleiviai.
Paieška archyve
