74 proc. mokinių, lankančiųjų jaunimo mokyklas, teigia, kad jiems mokslas sekasi daug geriau nei vidurinėje ar pagrindinėje mokykloje.
Tai parodė Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tyrimas „Jaunimo mokyklų veiksmingumas“. Tyrimą Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliko tyrėjų grupė, vadovaujama doc.dr. Violetos Rimkevičienės.
Tyrimas išryškino motyvus, kurie skatina rinktis jaunimo mokyklą, atskleidė požiūrį į mokymąsi tokioje mokykloje.
Reprezentatyvi Lietuvos jaunimo mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių, švietimo skyrių specialistų, pagrindinių mokyklų mokytojų apklausa parodė, kad pagrindiniai motyvai, įtakojantys mokinių jaunimo mokyklos pasirinkimą yra noras rasti mokyklą, kurioje jaustumeisi saugus ir pripažintas. Taip pat buvę prasti pasiekimai bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje mokėsi anksčiau, mokytojų, draugų patarimai rinktis jaunimo mokyklą.
Mokytojų apklausa parodė, kad jaunimo mokyklos labiausiai reikalingos mokiniams, turintiems mokymosi motyvacijos problemų (91 proc.), turintiems emocinių-elgesio problemų (72,2 proc.), turintiems priklausomybių (65,5 proc.), pažeidusiems įstatymus (65,3 proc.).
Daugiau kaip pusė atėjusiųjų mokytis į jaunimo mokyklą nurodė, kad joje adaptuotis buvo nesunku, nes iš karto surado draugų, suprato, kad tai jų mokykla. 77, 5 proc. mokinių pažymėjo, kad jie jaunimo mokykloje jaučia mokytojų palaikymą, paramą, pagalbą, kad geriau sekasi mokslas, kad pamokų metu jaučiasi laisviau. Kad mokytis jaunimo mokykloje patinka, nurodė per 80 proc. mokinių.
Tyrimas parodė, kad 26,4 proc. jaunimo mokyklas baigusių jaunuolių toliau norėtų dirbti ir mokytis, 43,8 proc. – stoti į profesinę mokyklą, 16,9 proc. – norėtų grįžti mokytis į vidurinę mokyklą, 14,8 proc. – į vidurinę vakarinę mokyklą, 13,1 proc. – norėtų studijuoti kolegijoje ar universitete, iš karto įsidarbinti planuoja tik 21,3 proc. Taigi beveik tarp visų apklaustųjų vyrauja teigiama nuostata mokslo atžvilgiu.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 jaunimo mokyklos, jose mokosi per 2000 mokinių. Jaunimo mokyklose mokosi mažiau motyvuoti ir dėl įvairių priežasčių negalintys kitose mokyklose pritapti mokiniai. Į šias mokyklas priimama nuo 12 iki 16 metų, čia galima įgyti pagrindinį išsilavinimą. Pagal konkrečioms klasėms parengtas programas mokomasi bendrųjų dalykų, taip pat vyksta darbinis, ikiprofesinis rengimas.
Paieška archyve
