Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atliko viešosios nuomonės tyrimą apie studijų lankstumą, kurio metu net 72 proc. studentų pareiškė, jog Lietuvoje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų, modeliuojant savo studijų programas bei grafikus, bet ir informacijos apie šias galimybes.
„Tyrimas parodė, jog tik 5 proc. studentų yra pasinaudoję galimybe susidaryti individualų studijų tvarkaraštį, kadangi vos trečdalis yra girdėję apie tai. Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai vertina tokį dalyką. Tad galime teigti, jog studentai yra nusiteikę prisiimti atsakomybę už savo studijas, tačiau jiems ne visuomet yra sudaromos sąlygos, procesai aukštosiose mokyklose kartais yra labai sudėtingi ir neaiškūs.“– sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Tyrimo išvadose taip pat teigiama, jog aukštosiose mokyklose trūksta inovatyvių studijų sistemų taikymo. Kaip vienus iš dažniausiai naudojamų metodų atsiskaitymų metu, studentai įvardijo įprastas prezentacijas (41,2 proc.). Tačiau paklausus, ką studentai pasirinktų, jei jiems būtų sudaryta galimybė laisvai planuoti studijas, paaiškėjo, kad daugiau kaip 50 proc. respondentų pasinaudotų galimybe laisvai rinktis atsiskaitymo už studijų dalyką formą. Taip pat apie 40 proc. studentų norėtų laisvai koreguoti savo studijų programą ir rinktis papildomus studijų dalykus.
Atliekant studentų tyrimą lygiagrečiai buvo analizuojami Švedijos, Suomijos Norvegijos ir Latvijos studijų proceso organizavimo pavyzdžiai. Apklausiant nacionalines studentų sąjungas šiose šalyse, išryškėjo, jog Skandinavijos šalyse studentai dažnai naudojasi nuotolinio mokymosi, mokymosi elektroninėje erdvėje, individualių studijų programų ir grafikų sudarymo galimybėmis. Kaimyninėje Latvijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje, atskirai išskiriant kelias aukštąsias mokyklas, pavvyzdžiui, Stockholm School of Economics in Riga.
„Svarbu pažymėti, jog studijų lankstumas yra studentų pasirinkimo laisvė, individualios galimybės dalyvauti studijų procese. Tai į studentus orientuotų studijų modelio dalis. Įdiegus tokią sistemą, studentas tampa centrine studijų proceso figūra, kuri prisiima atsakomybę už savo studijas, įgauna tam tikras kompetencijas, o dėstytojas perima konsultanto ir padėjėjo vaidmenį. Modelį įgyvendinus Lietuvoje, būtų keliami didesni reikalavimai studijų kokybei, skatinama plėtoti lankstesnes, individualiai pritaikomas švietimo programas ir aukštojo mokslo tarptautiškumą.“ – sako V. Morkūnas.
LSAS 2010 m. gruodžio mėnesį visuomenei pristatė į studentus orientuotų studijų modelio įgyvendinimo metodiką ir rekomentacijas. Jos buvo parengtos vadovaujantis Europos studentų sąjungos (ESU) patvirtintomis Europos į studentus orientuotų studijų modelio gairėmis, Lietuvos bei užsienio mokslininkų darbais, studentų ir dėstytojų apklausos rezultatais.
Įdiegti į studentus orientuotą studijų modelį visų 47-ių Bolonijos proceso šalių švietimo ministrai įsipareigojo pasirašydami Leuven ir Louvain-la-Neuve Komunikatą. 2009 m. Europos šalys, įsipareigojusios įgyvendinti į studentus orientuotų studijų modelį, išreiškė kitokį požiūrį į mokymo ir mokymosi procesą. Sutarta, jog būtina kurti efektyvesnes studijų programas, paramos studentams struktūras, užtikrinti visų trijų studijų pakopų lygiavertiškumą.
LSAS tyrime „Į studentus orientuotos studijos. Studijų lankstumo galimybės nacionaliniame bei Europiniame kontekste: analizė, modeliai ir rekomendacijos“ dalyvavo 2260 studentai iš 18 aukštųjų mokyklų ir 4 užsienio – Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Latvijos – nacionalinės studentų sąjungos.
Paieška archyve
