Kelerių praėjusių metų priėmimo praktika leidžia prognozuoti, kad šiemet, kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose galės gauti kas antras stojantysis. Numatoma, kad 2012 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta ne mažiau kaip 17,2 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus, 8,2 tūkst. – į kolegijas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino preliminarius studijų krepšelių skaičius.
Universitetinėms studijoms iš viso skiriamos 8975 studijų vietos: humanitariniams mokslams – 1103, menų studijoms – 521, socialiniams mokslams – 2692, fiziniams mokslams – 1295, biomedicinai – 1089, technologijos mokslams – 2275.
Koleginėms studijoms paskirstytos 8224 valstybės finansuojamų studijų vietos: humanitariniams mokslams – 67, menų studijoms – 224, socialiniams mokslams – 2798, fiziniams mokslams – 192, biomedicinos mokslams – 1635, technologijos mokslams – 3308.
Atsižvelgiant į specialistų poreikį ir ankstesnių metų priėmimo patirtį, koreguojamas valstybės finansavimo padalijimas pagal atskiras studijų sritis ir krypčių grupes. Didžiausia lėšų dalis skiriama perspektyviems technologijos mokslams. Reaguojant į pedagogų poreikį ir į tai, kad pradedama įgyvendinti kitas priemones, skirtas pedagogų rengimui ir perkvalifikavimui, mažinamas švietimo krypčių bakalauro studijų krepšelių skaičius. Daugiau valstybės finansuojamų vietų numatyta biomedicinos studijoms kolegijose siekiant, kad daugiau stojančiųjų būtų priimta į žemės ūkio studijų programas.
Valstybės finansuojamų studijų vietų ir abiturientų skaičių proporcijos, lyginant su 2011 m., išliks panašios. Bendra pirmakursių studijoms skiriamų lėšų suma mažinama 7 proc. atitinkamai mažėjant abiturientų skaičiui.
Valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruos tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių.
Valstybės finansavimą galima gauti tiek stojant į nuolatinės, tiek į ištęstinės formos studijas. Nuolatinės formos studijos universitetuose dažniausiai trunka 4 metus, kolegijose – dažniausiai 3 metus. Ištęstinės formos studijos yra ne tokios intensyvios, jos gali trukti iki pusantro karto ilgiau nei nuolatinės.
Priėmimui į aukštąsias mokyklas bus skiriama 31,1 mln. litų: universitetams numatyta apie 19,8 mln. litų, kolegijoms – 11,3 mln. litų. Lėšos, kurias už vieno pirmakursio rengimą valstybė numato aukštosioms mokykloms, lieka tokios pačios, kaip ir pernai.
Aukštosios mokyklos pačios nustatys, kiek studentų priims į valstybės nefinansuojamas vietas ir kokią kainą jie turės mokėti už studijas. Geriausiems už mokslą mokantiems studentams valstybė grąžina už studijas sumokėtus pinigus. Kiek studentų gauna kompensaciją, priklauso nuo valstybės finansinių galimybių – jų skaičius gali siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus. Studijų rezultatai skaičiuojami ir kompensacijos išmokamos du kartus: po dvejų studijų metų ir po likusio studijų laikotarpio.
Kas semestrą ar vienerius studijų metus aukštosios mokyklos peržiūrės studijų rezultatus. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Jo krepšelis atiteks geriausiai besimokančiam iki tol mokėjusiam už studijas bendrakursiui.
Paieška archyve
