Švietimo informacinių technologijų centras pradeda kurti mokyklos nelankančių vaikų registrą, kuris, tikimasi, leis sužinoti realią padėtį šioje srityje. Tokių mokinių Lietuvoje gali būti nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių, tačiau niekas negali atsakyti, kiek tiksliai mokinių rugsėjį neatėjo į mokyklas. Informacinių technologijų specialistų nuomone, gyvenant XXI amžiuje tai atrodo neįtikėtina.
„Kai išgirdau, kad niekaip nenustatoma, kiek mokinių šiemet neateis į mokyklas, labai nustebau. Visų pirmą, nuostabą kelia, jog iki šiol neturime vieningos mokinių registro bazės, juk IT požiūriu, tokią bazę nesudėtinga sukurti“, – įsitikinęs tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“ vadovas Laurynas Truncė. Anot jo, vieninga duomenų bazė – tai pirmas žingsnis optimizuojant mokyklų valdymo sistemą, nes neturint vieningos bazės neįmanoma efektyviai paskirstyti ir turimus resursus.
Antras žingsnis suskaičiavus, kiek mokinių yra Lietuvos švietimo sistemoje – lankomumo kontrolė. „Pavyzdžiui, kai kurie ekspertai teigia, kad pačios švietimo įstaigos nėra suinteresuotos skelbti, kad vaikai nelanko mokyklos, nes gali prarasti mokinio krepšelį arba bus priverstos pačios ieškoti dingusio mokinio. Todėl mes turime pašalinti subjektyvius faktorius ir kaip įmanoma padėti pačiai mokyklai“, – teigia „DPA Lietuva“ vadovas.
Jo įsitikinimu tai nesunkiai išsprendžiama naudojamt IT. „Tokia situacija nėra nauja ir Vakaruose dažnai sprendžiama pasitelkiant biometriją. Ji leidžia identifikuoti asmenį nuskaitant jo piršto anspaudą, akių rainelę ar net visą veidą. Pritaikius biometrijos sprendimus švietimo įstaigose, moksleiviai ateidami į mokyklą turėtų užsiregistruoti, o išeidami išsiregistruoti. Taip galima būtų kontroliuoti mokinių lankomumą, o visi duomenys būtų centralizuotai kaupiami sukurtoje mokinių bazėje“, – pasakoja L. Truncė. „DPA Lietuva“ vadovo teigimu, šiuos duomenis galėtų matyti ir socialinės tarnybos bei kitos mokinių lankomumu suinteresuotos institucijos.
Nors kai kas dar mano, kad biometrija paremti sprendimai nėra saugūs, L. Truncės įsitikinimu tokios kalbos neturi pagrindo. „Vis dar gajus mitas neva skanuojant piršto antspaudą padaroma jo nuotrauka ir vėliau galima turimą atvaizdą panaudoti piktiems kėslams. Tai netiesa. Nuskaitomi tik tam tikri piršto anspaudo taškai ir jie užkoduojami. Bandant juos atkuoduoti tikrai nepamatysite piršto anspaudo, – atskleidė „DPA Lietuva“ vadovas. Jo įsitikinimu šis sprendimas ne tik technologiškai saugus, bet ir apsaugo pačius vaikus nuo piktavalių mokyklose. „Juk akivaizdu, jog kontroliuodami asmenis, kurie patenka į mokyklas sumažinsime nusikaltimų grėsmę bei apsaugosime savo vaikus nuo galimų negandų“, – pabrėžė L. Truncė.
