„Patriotizmas turi būti ne abstrakti sąvoka, o iškiliausi tautos praeities ir dabarties faktai, išsakomi ir komentuojami jaunuomenei suprantama kalba. Patriotizmas turėtų būti ugdomas ne kaip dėmesys muziejaus eksponatui, o kaip meilė tėvynei, prasidedanti nuo meilės savo konkrečiam kraštui, savo regionui ir jo žmonėms“, - pabrėžė Prezidentas penktadienį Prezidento rūmuose vykusiame pasitarime „Vadovėliai ir pilietinis, tautinis bei patriotinis ugdymas“, kuriame dalyvavo autoritetingi švietimo, kultūros ir meno bendruomenės atstovai.
Kreipdamasis į pasitarimo dalyvius, V. Adamkus sakė: „Valstybė, patriotizmas, istorija, mokykla – tai temos, kurios vis dažniau aptarinėjamos privačiuose pokalbiuose, vis garsiau jas kelia neabejinga visuomenė, vis dažniau nerimą keliančių užuominų pasirodo žiniasklaidoje“.
Valstybės vadovo nuomone, šiais klausimais neužtenka tik kalbėtis ar jais domėtis.
„Metas rimtai svarstyti, ar patriotizmo samprata, tiksliau – jos stoka mūsų visuomenėje, netampa grėsme mūsų sąmoningam valstybingumui? Ar nepriėjome prie pavojingos ribos, kai, pavyzdžiui, jaunimas iš patriotizmo net atvirai pasišaipo?“, - klausė valstybės vadovas.
V. Adamkus mano, kad esama situacija prikišamai iliustruoja didelį tautinio ugdymo poreikį ir neleistiną patriotinių vertybių nuvertinimą.
„Būtų neteisinga tvirtinti, kad tai – vien tik švietimo organizacijų rūpestis. Tačiau būtų neteisinga ir manyti, kad švietimo sistema negali nieko keisti, negali vaikų ir jaunimo patriotizmo ugdymui duoti daugiau“, - pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Šalies vadovas yra įsitikinęs, kad mokyklos vaidmuo šiame procese yra labai svarbus. „Mokykla kuria ir formuoja žmogaus vertybines nuostatas – moralines, patriotines, pilietines. Būtent švietimas deda pamatus visavertei valstybės ir tautos egzistencijai, nes žmogaus profesinis išsilavinimas tik kartu su įsipareigojimu savo tautai ir valstybei yra vertybė“, - sakė V. Adamkus.
Valstybės vadovo nuomone, rengiant istorijos vadovėlius, reikėtų glaudesnės pedagogų ir istorikų santalkos.
„Pastaruoju metu mokslininkų indėlis į vadovėlių rengimą yra sumažėjęs, ir nuo to nukenčia mūsų vadovėlių turinio kokybė“, sakė V. Adamkus. Prezidentas paragino Švietimo ir mokslo ministeriją imtis daugiau atsakomybės už knygų turinį ir metodikas, už jų derinimą su būsimais egzaminais. Šiandien dažniausiai būtent egzaminai lemia ugdymo turinio akcentus. Tačiau jauno žmogaus mokymosi tikslas – ne egzaminas, o harmoninga, išsilavinusi ir įsipareigojusi savo bendruomenei asmenybė.
Baigdamas kalbą Prezidentas pabrėžė, kad šiandienos susitikimas neturi būti tik vienadienis pasidalijimas mintimis. „Čia turi gimti aiški sąmoningo patriotinio ugdymo koncepcija ir gairės jai įgyvendinti“, - tvirtino V. Adamkus.
Pasitarime dalyvavęs Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį, kad ilgą laiką istorijos mokymas Lietuvoje buvo sovietizuotas, o naikinant ideologizuotą mokymą buvo naikinama ir Lietuvos istorijos ideologija.
„Tačiau Tėvynės meilė – tai ne ideologija, tai širdies dalykas“, - tvirtino europarlamentaras.
Istorikas Alfredas Bumblauskas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad mūsų istorijos vadovėliai mokiniams perteikia tik faktus, bet neskatina regėti visos visumos.
„Apie kokias vertybes galime kalbėti, jei devintokas, paklaustas apie Romą Kalantą, atsako: aš nieko negaliu pasakyti, nes apie jį mes mokysimės tik dešimtoje klasėje?“, - sakė A. Bumblauskas, pabrėždamas istorijos ir bendruomeniškumo sąvokos atnaujinimo būtinybę.
Paieška archyve
