Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), pastebi, jog viltys, kuomet praėjusiais metais buvo skirta 600 tūkst. litų populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose, liko nepateisintos. Socialiniai mokslai, kaip ir ankstesniais metais, sudarė daugiau kaip pusę pirmu numeriu stojančiųjų įvardintų pasirinkimų, tuo tarpu darbo rinkoje perspektyvias fizinių, technologinių mokslų sričių specialybes rinkosi mažiau abiturientų nei praėjusiais metais.
„Džiugu, jog šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus studijuoti pateikė rekordiškas norinčiųjų skaičius, tačiau pageidaujančiųjų studijuoti socialinius mokslus procentas, t. y. daugiau nei pusė stojančiųjų, lyginant su ankstesniais metais išlieka beveik nepakitęs. Tuo tarpu Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometro 2011 metams duomenimis, socialinį išsilavinimą turintiems asmenims, įsidarbinimo galimybės apskritai yra ribotos. Būtų naivu tikėtis, jog nesiėmus atitinkamų priemonių, situacija šioje srityje per kelerius metus kardinaliai pasikeis“, – sako LSAS prezidentė Ieva Dičmonaitė.
Anot I. Dičmonaitės, nors praėjusiais metais ir buvo skirta 600 tūkst. litų nepanaudotų studijų krepšelių lėšų populiarinti valstybei reikalingas, bet ne itin populiarias specialybes, tačiau rezultatai rodo priešingas pasekmes – besirenkančių technologinius ar fizinius mokslus ženkliai sumažėjo.
„Socialinių mokslų populiarumą vis tik galima sieti su keliomis priežastimis: tinkamo profesinio orientavimo nebuvimu bei ankstyvu profiliavimu mokyklose, tėvų ir visuomenės įtaka, sukurtu „lengvesnių mokslų“ įvaizdžiu ir pan. Tačiau viena iš kertinių priežasčių – studijų kaina, kurią į valstybės finansuojamą vietą neįstojęs abiturientas turės sumokėti norėdamas studijuoti aukštojoje mokykloje. Iš kitos pusės ne visos aukštosios mokyklos gali pasigirti turinčios optimalioms studijoms pritaikytą infrastruktūrą – šis veiksnys taip pat turi ryškų vaidmenį stojančiųjų pasirinkimų atžvilgiu“, – teigia I. Dičmonaitė.
Atsižvelgiant į esamas bei nekintančias tendencijas, Lietuvos darbo biržos prognozes bei darbo rinkos tendencijas, LSAS kviečia atitinkamas institucijas imtis reikiamų konkrečių priemonių, galinčių padėti užtikrinti adekvačius valstybės bei visuomenės poreikiams stojančiųjų srautus nepopuliarių, tačiau valstybei reikalingų studijų krypčių atžvilgiu.
