Kovo 29 d. vykusiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS), Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų ir kitų mokslo politiką formuojančių institucijų susitikime aptartos opiausios aukštojo mokslo reformos spragos. Nepakankamas mokslo prieinamumas užsienio studentams, trūkstamas vidinės studijų kokybės užtikrinimas, abejotino tinkamumo abitūros sistema – šie klausimai, studentų atstovų nuomone, yra aktualiausi Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje.
Šiuo metu studentams iš trečiųjų šalių Lietuvoje nėra skiriamos pragyvenimo ir skatinamosios stipendijos, o aukštosios mokyklos tarpusavyje šiuo klausimu nėra suinteresuotos bendradarbiauti. Užsienio studentams kolkas nesudarytos ir galimybės gauti papildomų pajamų įsidarbinant.
„Kasmet mažėjant šalies aukštųjų mokyklų studentų skaičiui būtina sudaryti geresnes sąlygas efektyvesnei užsienio studentų integracijai. Raginame mokslo ir studijų institucijas kuo greičiau įgyvendinti studentiškos darbo vizos priemonę, kuri leistų užsieniečiams gauti papildomų pajamų studijų metu. Apmaudu, jog valstybė neturi sudariusi aukštojo mokslo patrauklumo didinimo strategijos ir sutartys kolkas pasirašinėjamos su pavienėmis skirtingų pasaulio regionų valstybėmis“, – sako LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.
Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus teigimu, darbo grupė, turėjusi pradėti studentiškos darbo vizos paruošiamuosius darbus ir atlikti teisės aktų pakeitimus, yra sukurta. Tačiau akivaizdu, jog vyriausybei pateikti įstatymo projektai kolkas apčiuopiamų rezultatų nedavė. Ministras žadėjo į darbo grupę įtraukti LSS atstovus bei kuo skubiau šį klausimą aptarti su Vidaus reikalų minsiterijos atstovais.
Susitikimo metu nagrinėtos ir kitos šalies aukštojo mokslo reformos problemos: „Per dvejus metus iš naujo bandyti sukurti pamatiniai principai pažangiai aukštojo mokslo sistemai vystyti. Daugelis įstatymo vietų dar yra tobulintinos, o per pastaruosius metus išryškėjo keletas esminių sisteminių spragų. Iki šiol lieka neaišku, kiek tinkama yra abiturientų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, ir ar tikrai studijoms atrenkame gabiausius ir verčiausius. Taip pat akivaizdu, jog trūksta priemonių, kurios užtikrintų vidinę aukštųjų mokyklų studijų kokybės gerinimo sistemą“, – teigia LSS prezidentas D. Dikšaitis.
Pasak studentų atstovų, dažnai dėl vidinės studijų kokybės gerinimo stokos yra kaltos pačios aukštosios mokyklos. LSS teigimu, pagrindinis reformos siekis – studijų kokybės gerinimas per dėstytojų kompetencijas, patrauklesnes studentų gyvenimo sąlygas ir aplinką lieka labai miglotame lygmenyje. Studentai tebėra nepatenkinti bendrabučių, bibliotekų ar laboratorijų būkle, o konkrečių priemonių pažadams pateisinti vis dar trūksta.
Tradiciniuose akademiniuose pusryčiuose dalyvavo ŠMM Ministras Gintaras Steponavičius, Švietimo mainų paramos fondo atstovas Martynas Šukys, Sveikatos apsaugos Ministro patarėjas Vytenis Gudelis, Lietuvos Kolegijų Direktorių Konferencijos Prezidentas Gintautas Brazdžiūnas bei didžioji dalis LSS priklausiančių šalies aukštųjų mokyklų savivaldų atstovų.
Paieška archyve
