Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys teigia, kad Lietuva buvo visiškai „pametusi“ profesinį mokymą. Pasak B. Lubio, kol profesinis mokymas buvo apleistas, per daug studentų priglaudę universitetai nebegalėdavo rimtam darbui paruošti inžinieriaus.
Profesinio mokymo sistemos tobulinimo perspektyvos antradienį aptartos LKP posėdyje.
„Natūralu, kad žmogus nori turėti universitetinį išsilavinimą, turėti diplomą, bet pastaraisiais metais pamestas eiliškumas - kada vis puolėme į universitetus. Ir universitetai, turėdami per didelį studentų kiekį, nebegalėjo paruošti inžinieriaus rimtam darbui“, – po posėdžio DELFI teigė B. Lubys.
B. Lubys konstatuoja, kad Lietuva buvo visiškai „pametusi“ profesinio mokymo centrus, koleginį sektorių, po kurio baigimo galima siekti ir magistro laipsnio.
Pastaraisiais metais priėmimas į profesinio mokymo įstaigas auga. Šiais metais priimta 21 518 mokinių – dviem tūkstančiais daugiau negu buvo planuota. Pasak LPK prezidento, profesinis mokymas „įgauna pagreitį“, tačiau kad šis procesas tęstųsi, svarbu numatyti tęstinumą – palikti teisę ir galimybę po profesinio mokymo įsigyti aukštąjį išsilavinimą.
Kartu B. Lubys pastebėjo, kad net ir diplomuotas inžinierius darbą įmonėje turi pradėti nuo žemiausio laiptelio, nors dabar jaunimas iš karto nori ne tik aukštų pareigų, bet ir gero atlyginimo.
„Man teko būti ir Vokietijos, ir Japonijos, ir JAV fabrikuose. Ten taip nevyksta. Štai Japonijoje naujas darbuotojas per metus turi praeiti visas pagrindines darbo vietas. Įdomus dalykas – jis pats turi pasakyti, kad pasiruošęs laikyti egzaminą. O pas mus du trys mėnesiai duodami ir turi laikyti. Tai – absoliuti būtinybė, nes atėjęs inžinierius taps kad ir nedidelio narvelio vadovu, tad taip pat turi praeiti psichologinį vadovavimo testą“, – kalbėjo B. Lubys.
Paieška archyve
