Kitais metais Lietuvoje stojantieji į doktorantūrą gali tikėtis palankesnių sąlygų studijoms, platesnių galimybių tapti konkurencingais tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje. Tai lemti turėtų šiuo metu Lietuvos mokslo tarybos (LMT) rengiami ir svarstomi Mokslo doktorantūros nuostatai. Lietuvos studentų sąjunga (LSS), iš esmės teigiamai vertindama šį dokumentą, tikisi doktorantūros atsigavimo šalyje.
Pasak LSS prezidento Dainiaus Dikšaičio, naujajame nuostatų variante – ne viena studentams palanki naujovė. Svarbiausiomis LSS vadovas mini doktorantams numatytą suteikti studento – tyrėjo statusą, galimybę mokslų daktaro laipsnio nemokamai siekti ištęstine studijų forma bei tarptautiškumo ir platesnio spektro tyrimų skatinimą.
„Planuojama doktorantūros tvarka - pažangesnė, labiau atitinkanti šių laikų iššūkius. Visų pirma tai sietina su Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka, kuri sudarė doktorantūros naujovėms reikalingas politines ir teisines sąlygas. Svarbu pabrėžti, kad vien šiuolaikiškų teisės aktų realiam situacijos pagerėjimui nepakanka, - tam būtina darni, kryptinga Vyriausybės veikla planuojant ir skirstant viešuosius finansus, atsakingi ir progresyvūs akademinės bendruomenės darbai“, - pabrėžia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
LMT rengiamų doktorantūros nuostatų projekte doktorantas suprantamas kaip trečiosios studijų pakopos studentas ir tyrėjas. LSS pastebi, jog iki šiol juridiškai doktorantai buvo artimesni studento statusui, tačiau praktiniame gyvenime jie jau kurį laiką atliko ir tyrėjams būdingą veiklą, užsiiminėjo pedagodine-edukacine veikla. Tiesa, atlygis už tai garantuotas nebuvo. Šiuo metu rengiamų nuostatų naujovė atveria kelius didesnėms doktorantų socialinėms garantijoms. Projekte taip pat tiesiogiai nurodyta, jog doktorantūros institucija gali įdarbinti doktorantą tyrimams disertacijos tema atlikti.
Pasak LSS atstovų, studentams naudinga yra ir tai, kad nuostatų projekte numatyta galimybė mokslų dakrato laipsnio siekti patogesne forma: šalia nuolatinės doktorantūros (jos trukmė – 4 metai) numatyta ir ištęstinė (trukmė – iki 6 metų) doktorantūra. Pastaroji naujovė tiesiogiai susijusi su šiemet startavusia aukštojo mokslo pertvarka. Jai pradžią davusiame Mokslo ir studijų įstatyme (47 str.) įtvirtinta, kad studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Kaip pirmoje ir antroje pakopoje, vientisosiose studijose, taip ir doktorantūroje studijų forma nelems to, ar studentui teks mokėti už mokslą. Bendrą nemokamų vietų skaičių pagal įstatymą nustatys Vyriausybė.
Svarbus dėmesys nuostatuose skiriamas ir tarptautiškumui. Projekte įtvirtina, kad privaloma doktorantūros plano, pagal kurį studijuos doktorantas, dalis – dalyvavimas tarptautiniuose mokslo renginiuose bei mokslinės stažuotės užsienio mokslo ir studijų institucijose. Tam galimybes ir sąlygas turėtų sudaryti doktorantūrą vykdančioji institucija.
Nuostatų projekte akcentuojama, kad doktorantūra gali būti vykdoma vienoje konkrečioje mokslo kryptyje (šakoje) ir/ar tarp skirtingų mokslo sričių, krypčių ir šakų. Tokiu būdu, akcentuoja studentų atstovai, plečiasi doktorantų galimybės studijuoti ir tirti. Iki šiol akcentuojama buvo vienos kurios mokslo krypties doktorantūra. Platesnės apimties doktorantų tyrimai šios pakopos studijose iš esmės skatinami nebuvo.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, doktorantūros nuostatus Lietuvos mokslo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė.
Primename, kad Lietuvos studentų sąjunga kritiškai yra įvertinusi dabartinę doktorantūros padėtį šalyje. LSS pasigedo doktorantams reikalingų socialinių garantijų, paskatų aktyviau bendradarbiauti aukštosioms mokykloms ir verslininkams bei darbdaviams. Kritikos strėlės skriejo ir į studijų kokybės spragas, doktorantūros uždarumą. Dėl to studentų atstovai parengė ir valdžiai pristatė savo poziciją. Joje numatytos principinės gairės doktorantūrai Lietuvoje tobulinti. Naujuosiuose doktorantūros nuostatuose matyti, kad studentų pozicija sulaukė atgarsio.
Paieška archyve
