Vilniaus universiteto kartu su partneriais pradėtas projektas sieks suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą. Kaip rašoma pranešime spaudai, tai užtikrintų palyginamą semestrinį/metinį krūvį skirtingose aukštojo mokslo įstaigose besimokančiajam, palengvintų studentų mokymosi rezultatų perkėlimą bei diegtų naują požiūrį į studijų programų kūrimą.
Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) – vieninga sistema, prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m. Ji pagrįsta studijų siekiniais ir studentų darbo laiku.
Kaip teigiama pranešime, ECTS įdiegimo ir naudojimo lygmuo gana skirtingas įvairiose Europos šalyse. Lietuva kiek atsilieka nuo kitų šalių ir dar tik įvedinėja šią sistemą - iki šiol mūsų šalyje ECTS buvo naudojamas tik mainams, taikant mechaninį kredito perskaičiavimą. 2009 metų Mokslo ir studijų įstatymas įvardija naują kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos ir vienos šio projekto Lietuvoje iniciatorių Raimondos Markevičienės, toks projektas – tai vienintelis kelias akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimui Lietuvoje ir su savo užsienio partneriais. Mat dabar atskirų aukštųjų mokyklų ir net skirtingų tos pačios institucijos padalinių to paties dalyko kredito samprata skiriasi.
„O juk kreditas – tai laikas, skirtas tam tikram darbui atlikti. Ne tik dėstytojo, bet ir studento darbo laikas. Kol neatsiras „kreditinio“ mąstymo, tol ir turėsime situaciją, kai neakivaizdinių studijų (dažniausiai – dirbantis) studentas per tą patį laiką tokiais pat pažymiais baigs tą pačią specialybę kaip ir jo kolega dieninėse studijose. Ir apie kokią kokybę tuomet mes kalbame?“ – pranešime teigia viena projekto dalyvių.
2,5 metų trukmės projekte Lietuvoje dalyvaus dešimties pagrindinių universitetų, dviejų kolegijų ir kitų aukštųjų mokyklų ekspertai – beveik 200 skirtingų sričių specialistų. ECTS metodikos pritaikomumas bus patikrintas šešiose pasirinktose kryptyse – biomedicinoje, humanitariniuose moksluose, meno studijose, fiziniuose, technologiniuose ir socialiniuose moksluose, taip pat atskirose studijų pakopose (profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro) bei skirtinguose šių krypčių programų profiliuose. Projekto įgyvendinimui skirtas beveik 5 mln. litų biudžetas, kur beveik 86 proc. jo sudaro Europos Sąjungos lėšos.
Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams.
Paieška archyve
