Vilniaus Gedimino technikos universitete trečiadienį vyko užsienio šalių ambasadų atstovų diskusija su Lietuvos universitetų studentais apie klimato kaitą. Diskusijoje pažymėta, jog besikeičiantis klimatas jau dabar neigiamai veikia dalį pasaulio valstybių: tvinsta upės, siautėja uraganai ir didėja dykumų plotai. Sutarta, kad skubiai nesiimant veiksmų, pasekmės gali būti pernelyg skaudžios.
„Yra labai svarbu, kad šią problemą ir būtinybę ją spręsti suvoktų kuo daugiau žmonių, ypač studentų – juk jie bus pagrindiniai susitarimo, kuris bus priimtas po mėnesio Kopenhagoje, įgyvendintojai“, - sakė renginį inicijavusio Danijos Ambasadoriaus pirmoji sekretorė Mette Trudsø Kruse.
Diskusijoje dalyvavę Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Švedijos ir Europos Komisijos atstovai pristatė savo pozicijas ir palietė svarbiausius klimato kaitos klausimus, kurie bus svarstomi JT Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje, siekiant pasirašyti naują įpareigojančią sutartį dėl pasaulinės klimato kaitos laikotarpiui po 2012 m., kai baigs galioti Kyoto protokolas.
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Kęstučio Sadausko, tokios diskusijos ne tik parodo, kokius klausimus kelia skirtingos pasaulio valstybės, bet ir būtinybę apie tai diskutuosi su visuomene. „Akivaizdu, jog skirtingos valstybės susiduria su skirtingomis problemomis, todėl svarbu apie jas kalbėti ne tik politikų lygmenyje, bet ir pačioje visuomenėje, kuriai politikai atstovauja“, - pabrėžė K. Sadauskas.
Aktyviai su šalių atstovais diskutavę studentai teiravosi apie naujų aplinką tausojančių technologijų skatinimą, ekonomiškai silpnų pasaulio valstybių galimybes dalyvauti susitarime, Afrikos ir kitų skurdžių valstybių problemas bei švietimo apie klimato kaitą klausimus. Analogiški klausimai yra keliami ir Jungtinėse Tautose.
Dar prieš šią diskusiją VGTU mokslo prorektorius Raimundas Kirvaitis teigė, jog nors apie klimato kaitą Lietuvoje šnekama pakankamai vangiai, VGTU mokslininkai sprendžia su tuo susijusius klausimus. „Pavyzdys galėtų būti energetikos sektoriaus problemų sprendimai – ekologiškos energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos skatinimas, energijos efektyvumo didinimas ir kiti klausimai. Džiaugiamės galėdami dalyvauti tokiuose projektuose ir bendradarbiauti su Danijos Karalyste, jau dabar sulaukusia nemažų rezultatų šioje srityje“, - kalbėjo R. Kirvaitis.
Gruodžio 8 – 18 dienomis Kopenhagoje vyks Jungtinių Tautų konferencija dėl klimato kaitos, kurios rezultatas – šalių susitarimas dėl klimato kaitos stabdymo priemonių ir jų finansavimo. Vienas iš pagrindinių susitarimo tikslų – išmetamą anglies dvideginio kiekį palyginti su 1999 metais išmetamu kiekiu sumažinti bene trečdaliu, kad iki 2050 metų klimatas šiltų mažiau nei 2 Celsijaus laipsniais.
Remiantis mokslininkų prognozėmis, nesiimant veiksmų klimato šilimas pražūtingą ribą pasiektų jau 2050 metais, o dar po pusės amžiaus jūros lygis pakiltų mažiausiai vienu metru.
Paieška archyve
